Nors vasara dar neprasidėjo, Panevėžio savivaldybei jau plaukia gyventojų skundai dėl nešienaujamų sklypų.
O jau kitą savaitę ir miesto viešosios tvarkos specialistai, apsiginklavę liniuotėmis žolės aukščiui matuoti, pradės reidus.
Apsileidėliams gresia ne tik baudos, bet ir gerokai didesnis žemės mokestis.
Matuos liniuote
Panevėžio savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių jau pasiekė daugiau kaip trys dešimtys pranešimų dėl neprižiūrimų sklypų.
Kaip teigia skyriaus vedėjas Tadas Martinaitis, nuo gegužės 1-osios iki rugsėjo 30-osios sklypų savininkai privalo pasirūpinti savo teritorijomis – pagal nustatytus reikalavimus žolė jose negali būti aukštesnė nei 20 centimetrų.
Vis dėlto specialistai taiko tam tikrą tolerancijos ribą.
„Nepriežiūrą fiksuojame tuomet, kai žolės aukštis viršija 25 centimetrus“, – aiškino T. Martinaitis.
Pasak jo, didžioji dalis probleminių teritorijų – negyvenami, apleisti ar tušti sklypai.
Nustačius pažeidimą, savininkams gali būti skiriamos nuo 20 iki 40 eurų siekiančios baudos.
Pirmą kartą nusižengusieji moka pusę minimalios baudos, tačiau pakartotiniai pažeidimai gali atsieiti gerokai brangiau – bauda gali siekti ir iki 600 eurų.
Tiesa, viešosios tvarkos specialistai pirmą kartą dažniausiai skiria tik įspėjimą.
Kova su žole įsibėgėja
Visgi jei nešienaujamų plotų savininkai nereaguoja į raginimus susitvarkyti, jų sklypai įtraukiami į apleistų teritorijų sąrašą.
Tokiu atveju taikomas didesnis žemės mokestis – 4 proc. nuo sklypo vertės.
„Gal tai rodo, kad panevėžiečiams rūpi tvarka ne tik jų pačių kieme, bet ir už sklypo ribų. Gyventojams svarbu matyti gražesnį miestą.“
T. Martinaitis
„Jeigu sklypas yra mieste ir nemažas, susidaro tikrai solidžios sumos. Žemės vertė kasmet kyla, tad ir mokestis didėja. Tačiau pasitaiko, kai savininkai renkasi mokėti didesnį mokestį, o ne susitvarkyti teritoriją“, – sakė Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas.
Paprastai neprižiūrimų sklypų sąraše atsiduria iki 30 objektų – dalis jų būna nauji pažeidėjai, dalis kartojasi kasmet.
Kol kas šiame sąraše – tik vienas sklypas.
Anot T. Martinaičio, jis įtrauktas ne tik dėl nešienaujamos žolės, bet ir dėl netvarkingos, įvairiais daiktais apkrautos aplinkos.
Prognozuojama, kad sąrašas pradės pildytis birželio viduryje, įsibėgėjus viešosios tvarkos inspektorių reidams.
Daugiau skundų – tvarkingesnis miestas
Savivaldybės specialistai matuoti žolės aukščio nešienautuose sklypuose kol kas vyksta sulaukę gyventojų skundų, tačiau nuo birželio 1-osios mieste bus pradėti planiniai reidai.
„Jau turime numatę teritorijas, kurios bus tikrinamos, tačiau ir toliau reaguosime į gyventojų pranešimus“, – pažymėjo T. Martinaitis.
Savivaldybė šiemet jau sulaukė 35 skundų dėl nepjautos žolės.
Kaip pažymi specialistai, neretai tokių pranešimų priežastimi tampa kaimynų nesutarimai.
„Pasitaiko atvejų, kai nuvykus patikrinti žolė jau būna nupjauta, tačiau dažniausiai skundai pasitvirtina“, – teigė pašnekovas.
Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo vertinimu, miestas pamažu tvarkosi, o augantis skundų skaičius nebūtinai reiškia blogėjančią situaciją.
„Gal tai rodo, kad panevėžiečiams rūpi tvarka ne tik jų pačių kieme, bet ir už sklypo ribų. Gyventojams svarbu matyti gražesnį miestą“, – teigė T. Martinaitis.
Prioritetas – daugiausia lankomoms vietoms
Į kovą su vešlia žaluma stoja ir pati Savivaldybė.
Miesto infrastruktūros skyrius šienavimo darbus planuoja kas savaitę.
Pasak skyriaus vyriausiosios specialistės Lauros Jankevičienės, prioritetas teikiamas intensyviausiai lankomoms ir reprezentacinėms miesto erdvėms.
Pirmiausia dėmesys skiriamas miesto centrui, parkams, skverams bei pagrindinėms gatvėms. Kitose teritorijose darbai organizuojami pagal poreikį ir galimybes.
Didžiausias iššūkis, anot specialistės, kyla gegužę ir birželį, kai žolė auga itin sparčiai.
„Kartais atrodo, kad vos nupjovus žolę ji vėl kone per naktį atauga“, – sakė ji.
Pasak pašnekovės, lietingi orai gali gerokai pristabdyti suplanuotus darbus, o sulėtėjus žolės augimui šienavimo procesus organizuoti tampa paprasčiau.
Natūralus grožis
Panevėžyje yra ir teritorijų, kurios šienaujamos gerokai rečiau – vos kelis kartus per sezoną.
Viena tokių vietų – Kniaudiškių parkas.
Savivaldybė taip pat sąmoningai palieka nešienaujamas kai kurias žydinčias pievas – pavyzdžiui, Nevėžio pakrantėje nuo J. Biliūno gatvės Dembavos link bei dalį kalniukų Šiaurinėje gatvėje.
„Šios teritorijos bus nušienautos antroje vasaros pusėje. Taip siekiama ne tik parodyti natūralų vasaros gamtos grožį, bet ir išsaugoti pievose gyvenančią gyvūniją“, – aiškino L. Jankevičienė.
Iššūkis – darbuotojų kaita
Šiemet miesto žaliesiems plotams šienauti Savivaldybė yra numačiusi 360 tūkst. eurų visam sezonui.
Miesto tvarka ir švara besirūpinančios bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“
Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Sigitas Vainauskas pripažįsta: norint išlaikyti miestą tvarkingą, didžiausias galvos skausmas tampa ne finansai ar technika, o darbuotojų stygius.
Kasmet suburti šienpjovių komandą darosi vis sudėtingiau.
Pasak jo, net ir surinkus darbuotojus sezoniniams darbams, dalis jų neištveria darbo krūvio.
„Atrodo, pavyksta suformuoti komandą, tačiau pamatę darbo apimtis kone pusė darbuotojų išsilaksto. Šiemet jau turėjome atvejų, kai tiesiog nebegrįžo į darbą – nepranešė, nepateikė prašymo išeiti, tiesiog dingo“, – pasakoja S. Vainauskas.
Problemų dėl technikos, anot pašnekovo, nėra – traktorius ir kitą įrangą valdo nuolatiniai darbuotojai.
Daug sunkiau rasti žmonių laikinam darbui su krūmapjovėmis.
„Intensyviausiu laikotarpiu reikėtų bent dešimties papildomų darbuotojų. Atrodo, pavasarį komandą jau esi surinkęs, tačiau prasidėjus darbams vieni nebeatsiliepia telefonu, kiti išvyksta į užsienį ar įsidarbina kitur“, – teigia S. Vainauskas.
Sunkiai dirbti nebenori
Pasak S. Vainausko, į sezoninius darbus bandyta pritraukti jaunimą.
Visgi, pažymi bendrovės atstovas, jauni žmonės dažniausiai tikisi lengvo darbo ir greitų pinigų.
„Kiek tenka kalbėtis su kelininkais ar kitų komunalinių įmonių atstovais, visi susiduria su ta pačia problema – surasti darbuotojų darosi vis sunkiau. Kokybiškai bei greitai dirbantys tikrai turi galimybių užsidirbti ir pas mus. Bet tai fiziškai sunkus darbas – visą dieną dirbti su krūmapjove nėra lengva, ypač vasaros karštyje. Todėl komandą išlaikyti sudėtinga“, – pripažįsta skyriaus vedėjas.
Be to, S. Vainausko teigimu, būtina, kad darbuotojas gebėtų ne tik valdyti techniką, bet ir greitai orientuotųsi darbo aplinkoje. Bendrovė prižiūri didelius miesto žaliuosius plotus, tačiau dalis teritorijų priklauso daugiabučių bendrijoms, privatiems asmenims ar verslo subjektams, todėl darbuotojams reikia susiorientuoti, kurios vietos patenka į jų atsakomybės ribas.
„Kai vienu metu dirba penkios ar šešios brigados, prie kiekvienos nestovėsi. Reikia žmonių, kurie orientuotųsi ir žinotų, kurias teritorijas prižiūrėti, kad nepradėtų pjauti visų iš eilės“, – aiškino pašnekovas.
Šiuo metu bendrovė vis dar ieško darbuotojų darbui su vadinamaisiais trimeriais.
„Jeigu atsirastų norinčių dirbti trimeristais, tikrai su džiaugsmu priimtume“, – sakė komunalinio ūkio Miesto tvarkymo skyriaus vadovas.
