Valstybė kompensuotų į konkrečią darbo vietą priimamo darbuotojo apmokymą, tačiau įmonės mainais įsipareigotų bent metus išlaikyti jį darbe.
Vyriausybė siūlo bedarbiams profesinį mokymą organizuoti tada, kai atsirastų galimybė įsidarbinti į konkrečią laisvą darbo vietą.
Vyriausybė pritarė Užimtumo rėmimo įstatymo pataisoms, kurioms dar turės pritarti Seimas. Pagal jas tarp bedarbio, darbo biržos ir darbdavio būtų pasirašoma trišalė sutartis, o bedarbis, kuriam bus organizuojamas profesinis mokymas, pats galės pasirinkti, kur bus mokomas.
Pagal šią tvarką įdarbintą žmogų darbdavys įsipareigotų išlaikyti ne trumpiau nei vienerius metus, o bedarbis – joje dirbti ne trumpiau nei pusę metų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad ši vadinamoji „vaučerinė“ sistema skatins žmones mokytis turint konkretų tikslą, o darbdavius – parengti darbuotojus pagal savo poreikius. Taip pat siūloma, kad profesinį apmokymą galėtų atlikti ne tik profesinio mokymo įstaiga, bet ir pats darbdavys.
Šiuo metu bedarbių profesinis mokymas organizuojamas nesiejant jo su konkrečiu įsidarbinimu ar atsirasiančiomis laisvomis darbo vietomis, o pagal numanomą poreikį. Tokio profesinio mokymo galimybė įstatymo pataisomis neišbraukiama.
Jei profesinis mokymas būtų nutrauktas, patirtas išlaidas teritorinei darbo biržai turėtų padengti tie asmenys, dėl kurių kaltės tai įvyko. Be to, bedarbiui būtų sudaryta galimybė skirti stipendiją, o esant poreikiui dengti kelionės, apgyvendinimo ir privalomojo sveikatos tikrinimo išlaidas.
