Institucijų stalčiuose dulka ne viena transporto galimybių studija, bet susisiekimas dėl to negerėja.
Sostinės savivaldybė ėmė dėlioti naujų transporto rūšių Vilniaus mieste specialųjį planą. Šiandien valdininkai ir transporto specialistai posėdyje aptars konceptualiąją plano dalį. Tačiau ir šis 800 tūkstančių litų kainuosiantis projektas gali likti tik popieriuje – kaip ir septyni jo pirmtakai.
Sutartį su konkursą laimėjusiu Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VGTU) miesto savivaldybė pasirašė šių metų vasarį. VGTU vadovaujamas konsorciumas turės įvertinti naujos transporto rūšies įvedimo ir investicijų poreikį, rekomenduoti finansavimo modelius ir įvertinti atsiperkamumo galimybes. Konsorciumui priklauso ir savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“, bendrovės „Urbanistika“, ASL bei „Systra“. Pastaroji Prancūzijos transporto sistemų planavimo ir projektavimo bendrovė dar 2002 m. atliko tramvajaus galimybių studiją.
Tai jau nebe pirmas Vilniaus savivaldybės užmojis iš esmės atnaujinti miesto transporto sistemą. Tačiau ankstesni bandymai baigdavosi stalčiuose dulkančiomis galimybių studijomis. Iki šiol Vilniaus savivaldybės užsakymu jau yra atliktos septynios viešojo transporto galimybių studijos. Kelios jų tyrė galimybes Vilniuje įrengti tramvajaus liniją, vėliau parengta ir metro įrengimo galimybių studija. Tačiau nei tramvajaus, nei metro linijos tiesimo darbai sostinėje neprasidėjo.
Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius tvirtino, kad specialiojo plano rengėjai privalės atsižvelgti į anksčiau parengtas galimybių studijas. Tačiau kai kurios jų rengtos beveik prieš dešimtmetį. Be to, vicemero nuomone, svarstyti metro arba tramvajaus įrengimo galimybes dabar jau netikslinga.
„Pažiūrėkime, kas vyksta didžiuosiuose Europos miestuose. Du trečdaliai tiesiamų metro linijų yra virš žemės. Ir atvirkščiai: sudėtingose sankryžose tramvajai palenda po žeme. Ar tokias transporto rūšis reikėtų vadinti tramvajais, ar metro? Mano nuomone, Vilniuje galėtų būti tiesiog elektrinė transporto priemonė. Bet apie tai dar anksti kalbėti, reikia palaukti transporto specialistų išvadų“, – teigė R. Adomavičius.
Parengti specialųjį planą konsorciumas įsipareigojęs iki kitų metų vasario. Tačiau R. Adomavičius vylėsi, kad specialistai suspės tai padaryti dar šiemet.
Naujų transporto rūšių įvedimo specialusis planas kainuos 800 tūkstančius litų. Iš savivaldybės biudžeto jam skirta apie 140 tūkstančių litų, likusi lėšų dalis – iš ES fondų. Tačiau pavyzdžiai rodo, kad ne tik Vilniuje panašios transporto galimybių studijos, kurioms dosniai atseikėjami europiniai pinigai, sunkiai tampa realybe.
Susisiekimo ministerijos užsakymu šiemet baigta atlikti „Intelektinių (pažangių) transporto sistemų įgyvendinimo Lietuvoje galimybių studija“. Europos regioninės plėtros lėšomis ją atliko bendrovės „PI konsultacijos“, „Rapp Trans“ bei „Blue Bridge“.
Ekspertai tyrė, kaip informacinės ir ryšių technologijos galėtų būti efektyviai taikomos Lietuvos transporto srityje. Intelektinės transporto sistemos (ITS) aprėpia kelių, geležinkelių, oro, vandens transportą bei logistikos sektorių. Pasitelkus ITS, eismo dalyvį būtų lengviau iš anksto perspėti apie kliūtis kelyje, jis galėtų elektroniniu bilietu atsiskaityti už transporto paslaugas arba keisti viešojo transporto rūšis, įsigijus vieną elektroninį bilietą.
Tačiau nors ekspertų rekomendacijos ir pasiūlymai vos tilpo į pustrečio šimto puslapių, įgyvendinti juos ne taip paprasta. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis tvirtino, kad rekomendacijoms įgyvendinti reikia daugybės pinigų bei teisės aktų korekcijos.
„ITS galimybių studiją atlikta tam, kad aiškiau matytume, kaip Lietuvoje turėtų plėtotis ITS. Laikui bėgant ši studija turėtų virsti konkrečiomis užduotimis. Į ekspertų rekomendacijas atsižvelgsime tvirtindami prioritetines kryptis ir jų biudžetus. Tačiau vien mūsų indėlio neužteks. Reikia, kad prisijungtų ir verslas. O tam reikėtų kurti kokią nors motyvacinę sistemą, koreguoti teisės aktus“, – kalbėjo E. Masiulis.
ITS galimybių studijai atlikti buvo skirta 1,044 milijono litų. Didžioji dalis šių lėšų – beveik 890 tūkstančių litų – buvo skirta iš ES struktūrinių fondų.
