N.Sarkozy ir A.Merkel Paryžiuje dvi valandas tarėsi, kaip toliau kovoti su skolų krize.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy po antradienio susitikimo atmetė raginimus didinti 440 mlrd. eurų vertės finansinės paramos euro zonai fondą ir kurti bendras obligacijas. Jie pareiškė, kad euro zonai pirmiausia reikalinga gilesnė ekonominė integracija, tačiau daug detalių nepateikė, todėl nerimas rinkose išliko. (Papildymai visame tekste.)
Dvi valandas trukusiame susitikime dviejų didžiausių euro zonos ekonomikų lyderiai sutarė reikalauti glaudesnio valstybių bendradarbiavimo, griežtinti su biudžeto deficitu susijusias taisykles. Taip pat užsiminta apie finansinių sandorių mokesčio, kurį Europos Sąjunga (ES) atmetė 2010 metais, įvedimą.
Iš šio mokesčio tikimasi surinkti bent 40 mlrd. eurų, apmokestinant visus finansinius instrumentus 0,01-0,5 proc. jų vertės siekiančiu mokesčiu. Taip pat jie siūlo suvienodinti įmonėms taikomą pelno mokestį.
Be to, Vokietijos kanclerė ir Prancūzijos prezidentas teigia, kad valstybės skolos limitas turėtų būti įrašytas nacionaliniuose įstatymuose. Jie pasisako už „euro tarybos“ sukūrimą. Jai esą turėtų vadovauti ES Vadovų tarybos pirmininkas Hermanas van Rompuy.
Dalis vokiečių nepritaria, kad jų šalis prisidėtų prie prasiskolinusių valstybių gelbėjimo.
„Tai, ką jie sako, neveiks, – agentūrai „Bloomberg“ komentavo „Jefferies International Ltd“ ekonomistas Londone Marchelis Alexandrovichius. – Mes galėtume lengvai grįžti į rugsėjį ir diskutuoti apie fondo didinimą iki 1,5 arba 2 trln. eurų, bendrų obligacijų atsiradimą 2013 metais arba stebėti euro zonos iširimą. Tačiau politikai vėl slepia galvas smėlyje“.
Nors įvesti bendras euro zonos obligacijas ragina didelė dalis ekonomistų, teigiančių, kad tai bene vienintelis realus būdas kovoti su skolų krize, joms pritaria Italija, tačiau N. Sarkozy ir A. Merkel kol kas tokią galimybę atmeta.
Tokį sprendimą politikai galėjo priimti dėl to, kad jam kategoriškai priešinasi A. Merkel koalicijos partneriai. Jie pažadėjo pasitraukti iš vyriausybės, jei kanclerė pritartų bendrų obligacijų atsiradimui. „Euroobligacijos yra saldus nuodas, kuris lemtų skolų didėjimą, o ne mažėjimą“, – Laisvųjų demokratų partijos atstovas Oliveris Luksicas sakė „Bild Zeitung“.
Tiesa, N. Sarkozy užsiminė, kad tokios obligacijos galėtų atsirasti ateityje. Šiuo metu joms esą dar ne laikas.
Tačiau vėliau trečiadienį Prancūzija paviešino Hermanui van Rompuy skirtą laišką, kuriame detalizuojami kartu su Vokietija priimti siūlymai. Laiške N. Sarkozy ir A. Merkel teigia norintys įšaldyti prieigą prie ES struktūrinių fondų toms euro zonos narėms, kurios nesilaiko ES rekomendacijų biudžeto deficito mažinimui.
Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte yra sakęs, kad griežtos sankcijos šalims, nesilaikančioms nustatytų taisyklių, yra vienintelis būdas užtikrinti, sėkmingą euro ateitį. „Reikia įvesti bausmes, bet jos turi būti objektyvios“, – anksčiau sakė M. Rutte. Vis dėlto, jis pažymėjo, kad sankcijų formą dar reikėtų aptarti.
Rinkų reakcija
Nors tiek Paryžiaus, tiek Berlyno pareigūnai dar prieš dviejų lyderių susitikimą įspėjo, kad jame nebus tariamasi dėl euro zonos obligacijų įvedimo, rinkos į jų pareiškimą vis tiek sureagavo neigiamai.
Antradienį JAV indeksai krito 0,6-1,2 proc. Iš pradžių kilęs „Dow Jones“ vėliau smuko 0,7 proc. Tai lėmė investuotojų puoselėtos ir nepasiteisinusios viltys, kad A. Merkel ir N. Sarkozy imsis kokių nors skubių veiksmų.
Situacija Azijos rinkose – permaininga. Trečiadienį Japonijos indeksas „Nikkei 225“ smuko 0,6 proc. „Hang Seng“ augo 1,2 proc., Pietų Korėjos „Kospi“ – 0,7 proc., o Kinijos „Shanghai Composite“ indeksas svyravo tarp augimo ir kritimo.
Australijos „S&P/ASX 200“ ūgtelėjo 1,3 proc. po to, kai „Woodside Petroleum Ltd“, antra pagal dydį šalies naftos ir gamtinių dujų tiekėja, pranešė apie didesnį nei prognozuota pelną.
Europos indeksas „Stoxx Europe 600“ krito 0,8 proc. Kiti pagrindiniai Europos indeksai trečiadienį pirmoje dienos pusėje taip pat smuko, ties, nesmarkiai – iki 1 proc.
Airija pasišiaušė
A. Merkel ir N. Sarkozy siūlymas įvesti naują finansinių transakcijų mokestį jau spėjo sulaukti aršios kritikos. Pirmoji jam pasipriešino Airija, įspėjusi, kad šis bendras vokiečių ir prancūzų siūlymas sulauks ir kitų Europos valstybių pasipriešinimo.
Be to, Dublinas žada reikalauti, kad bet koks tokio pobūdžio mokestis būtų taikomas visai ES, o ne tik pinigų sąjungos narėms. „Mes negalime turėti situacijos, kai transakcijų mokestis yra Dubline, bet jo nėra Londone“, – trečiadienį nacionaliniam Airijos transliuotojui pareiškė šalies finansų ministras Michaelas Noonanas.
Jis priminė, toks siūlymas jau buvo atmestas Europos lyderių susitikime praėjusį mėnesį. Nauji pasiūlymai esą vėl sulauktų pasipriešinimo. Labiausiai jam esą prieštarautų valstybės, turinčios stiprią finansinių paslaugų industriją – Nyderlandai, Liuksemburgas, Paryžius.
Airijos finansų ministro teigimu, svarbu, kad bet koks naujas transakcijų mokestis būtų taikomas visoms 27 ES valstybėms, o ne 17 pinigų sąjungos narių.
