Trečiosioms šalims neteisėtai gavus prieigą prie Lietuvos nekilnojamojo turto registro, konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas sako, kad tikėtina, jog šią operaciją galėjo vykdyti Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios valdybos, plačiau žinomos senuoju pavadinimu GRU, kibernetiniai padaliniai.
„Iš tiesų situacija yra kur kas rimtesnė ir kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui – įtariama, kad tai Rusijos Federacijos žvalgybos operacija. Jos metu galimai buvo pavogti valstybės registrų duomenys apie Lietuvos žvalgybos pareigūnus, karininkus, atskirus valstybės politikus ir tarnautojus bei kitus fizinius ir juridinius asmenis“, – sekmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ rašė L. Kasčiūnas.
Jis mano, kad užsienio žvalgybos tarnybos gali išnaudoti gyvenamosios vietos adresų informaciją įvairiais būdais, priklausomai nuo savo tikslų. Žvalgybos pareigūnų, karininkų, diplomatų ar politikų namų, sodybų ir kito nekilnojamojo turto adresai dažnai laikomi jautria informacija, nes gali sudaryti sąlygas stebėsenai, spaudimui ar net fizinio saugumo grėsmėms.
Turint tikslų adresą, galima stebėti asmens rutiną – kada jis išvyksta ar grįžta namo, kas jį lanko, kokie jo judėjimo įpročiai ar maršrutai. Taip pat gali būti vykdoma fizinė stebėsena netoli gyvenamosios vietos, siekiant nustatyti kontaktų tinklą, silpnąsias vietas arba, kai kuriais atvejais, įrengti technines stebėjimo priemones, tokias kaip kameros ar signalų perėmimo įranga.
„Adreso informacija taip pat gali būti naudojama kibernetinėms operacijoms. Tikslūs asmens duomenys leidžia kurti itin įtikinamas personalizuotas sukčiavimo schemas, vykdyti tapatybės apsimetimo atakas ar bandyti perimti paskyras, pasinaudojant adreso pagrindu atliekamu tapatybės patvirtinimu. Be to, iš registrų, šeimos informacijos, nekilnojamojo turto duomenų, mokyklų ar socialinių ryšių galima sudaryti išsamius asmens profilius.
Kai kuriais atvejais adresai naudojami verbavimo ar spaudimo tikslams – siekiant nustatyti finansinius sunkumus, šeimos pažeidžiamumus ar asmeninius įpročius, taip pat netiesiogiai prieiti prie žmogaus per kaimynus, paslaugų teikėjus ar pažįstamus.
Užsienio žvalgybos pareigūnai gali susieti gyvenamąją vietą su kelionėmis, transporto priemonėmis, telefonų metaduomenimis ar darbo ir judėjimo įpročiais, taip sudarydami detalų asmens veiklos bei ryšių žemėlapį.
Adresų paviešinimas ar nutekinimas taip pat gali būti naudojamas reputaciniam spaudimui ar bauginimui – pavyzdžiui, viešinant adresus internete, kurstant susidorojimą, grasinant ar darant kitokį spaudimą tiek asmeniui, tiek jo šeimos nariams“, – sako politikas.
Jis mano, kad adresų žinojimas gali padėti planuoti dokumentų, įrenginių ar prieigos priemonių vagystes, o kraštutiniais atvejais – sudaryti sąlygas pagrobimams, išpuoliams ar sabotažui.
„Kaip centrinė Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų karinės žvalgybos institucija, GRU renka informaciją apie jai strategiškai svarbius asmenis ir objektus užsienyje: identifikuoja bei profiliuoja potencialiai dominančius taikinius – kariškius, valstybės pareigūnus, diplomatus, gynybos sektoriaus rangovus, kritinės infrastruktūros darbuotojus, disidentus ir kitus asmenis, reikšmingus Rusijos strateginiams interesams.
Kuriami detalūs vadinamieji „gyvenimo modeliai“ – analizuojama, kur žmonės gyvena, dirba, keliauja, su kuo bendrauja ir kokie jų įpročiai. Tokiu atveju vertingi tampa nekilnojamojo turto registro įrašai, kelionių duomenys, telefonų metaduomenys, transporto priemonių registracijos ar informacija apie darbovietę“, – sako konservatorius.
Pasak jo, tokie duomenys gali būti ypač vertingi pirmosiomis karo ar plataus masto hibridinės atakos valandomis, kai siekiama greitai sutrikdyti valstybės valdymą, karinį koordinavimą ir kritinės infrastruktūros veikimą. Turint iš anksto sukauptą informaciją apie strategiškai svarbių asmenų gyvenamąją vietą, darbovietes, judėjimo maršrutus ar ryšių tinklą, gali būti identifikuojami prioritetiniai taikiniai, planuojant pirmųjų smūgių seką – nuo raketinių ar dronų atakų iki slaptų operacijų, kurių metu specialiosios pajėgos ar diversinės grupės siektų sutrikdyti vadovavimą. Būtent todėl net fragmentiški civiliniai duomenys, sujungti su kitais žvalgybos šaltiniais, krizės ar karo metu gali įgyti reikšmingą operacinę vertę.
Jis primena, kad tai ne pirmas kartas, kai fiksuojamos Rusijos žvalgybos pastangos rinkti tokius duomenis. A. Kasčiūnas primena Algirdo Paleckio bylą — buvęs Seimo narys atlieka bausmę už pasikėsinimą šnipinėti Rusijos naudai: be kitų užduočių, Federalinė saugumo tarnyba buvo nurodžiusi surinkti buvusio Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro, vadovavusio Sausio 13-osios bylos tyrimui, taip pat šią bylą nagrinėjusių Vilniaus apygardos teismo teisėjų adresus.
„Valstybė privalo imtis esminės kibernetinio saugumo sistemos peržiūros, minimizuoti padarytą žalą ir kylančią grėsmę. Tiek politinės, tiek asmeninės atsakomybės klausimai dėl šios precedento neturinčios situacijos yra neišvengiami“, – sako L. Kasčiūnas.
Įtariama, jog galėjo būti nutekinti daugiau nei 600 tūkst. registro išrašų, žala siekia nemažiau 111 tūkst. eurų. Konservatorių partijos pirmininkas L. Kasčiūnas anksčiau skelbė, jog dėl incidento prašys sušaukti neeilinį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį. Parlamentaras taip pat kėlė klausimų dėl ekonomikos ir inovacijų ministro ministro Edvino Grikšo galimybių toliau dirbti Vyriausybėje.
Tuo metu premjerė Inga Ruginienė Registrų centro vadovą Adrijų Jusą paragino trauktis iš pareigų.
Registrų centras tuo metu pabrėžė, jog jokie asmeniniai kontaktiniai duomenys incidento metu nebuvo nutekinti ir paragino gyventojus saugotis sukčių – atidžiai vertinti skambučius, laiškus ar bet kokius pranešimus, ypač susijusius su nekilnojamuoju turtu.
Dėl incidento prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto prisijungimo prie informacinių sistemų ir kitų susijusių kibernetinių nusikalstamų veikų.
