Partijos atskleidė, kam siūlytų premjero kėdę pergalės rinkimuose atveju.
Likus mėnesiui iki pirmalaikių Saeimos rinkimų Latvijos žiniasklaida pasinėrė į priešrinkiminį šurmulį. Aptarinėjamas vienas iš kandidatų į premjero postą – buvusio prezidento Valdžio Zatlero pasiūlytas mažai žinomas 31 metų informacinių technologijų specialistas Edmundas Sprūdžas. Debatai išryškino skirtumus tarp premjero V. Dombrovskio „Vienybės“ ir prorusiškojo „Santarvės centro“. Latvijos žiniasklaida taip pat rašo, kad darbo ieškantys latviai nuogąstauja dėl to, kad šalyje pozicijas stiprina rusų kalba – ji neretai būna privaloma kandidatams į laisvą darbo vietą.
Niekam nežinomas kandidatas į premjerus
Beveik visos rugsėjo 17 d. vyksiančiuose parlamento rinkimuose dalyvausiančios politinės partijos Centrinei rinkimų komisijai įteikė kandidatų sąrašus. Jau žinomi ir politinių partijų kandidatai į premjero bei ministrų postus sėkmės rinkimuose atveju.
Pasak dienraščio „Diena“, bene daugiausia diskusijų kyla dėl buvusio prezidento Valdžio Zatlero Reformų partijos kandidato į premjero postą Edmundo Sprūdžo. Mažai težinomam informacinių technologijų specialistui – 31 metai. Būtent amžius bei politinės patirties stoka kelia daugiausia abejonių dėl jo kompetencijos.
„Mes nebūsime veidų partija – ateiname su konkrečiomis idėjomis“, – „Diena“ cituoja savotišką V.Zatlero pasiteisinimą, kodėl pasirinktas būtent E. Sprūdžas.
„Neatkarīgā rīta avīze“ kalbinti apžvalgininkai pastebi nemažai prieštaravimų tarp V. Zatlero partijos programos bei E. Sprūdžo skelbiamų būsimų jo prioritetų.
Kandidatas į premjero postą žada mažinti mokesčius bei kurti naujas darbo vietas. Tuo tarpu partijos programoje atvirai kalbama apie kai kurių mokesčių didinimą.
Politologas F. Rajevskis „Neatkarīgā rīta avīze“ sakė, kad jokios politinės patirties neturinčiam bei valdančiųjų visiškai nepažįstančiam E. Sprūdžui bus praktiškai neįmanoma dirbti. Jis niekada neprilygs ne tik įtakingajam Ventspilio merui A. Lembergui, bet ir gana silpnu politiku laikomam dabartiniam premjerui V. Dombrovskiui.
Ar premjero „Vienybė“ susitars su prorusiška partija?
Kaip rašo „Diena“, premjero V. Dombrovskio „Vienybės“ ir prorusiškojo „Santarvės centro“ atstovų debatai viename televizijos kanalų sulaukė didelio rinkėjų susidomėjimo. Abi politinės jėgos iki šiol labiausiai nesutarė dėl dviejų dalykų – „Santarvės centras“ ignoravo „Vienybės“ raginimą latvių kalbą pripažinti vienintele oficialia kalba šalyje, taip pat pripažinti sovietų okupacijos faktą Latvijoje.
Televizijos laida turejo tapti savotišku testu, ar sėkmės rinkimuose atveju abi politinės jėgos sugebėtų dirbti vienoje koalicijoje. Paaiškėjo, kad programos labiausiai skiriasi ne dėl valstybinės kalbos ar okupacijos pripažinimo. Daugiausia nesutarimų dėl socialinių bei ekonominių klausimų.
„Vienybės“ atstovai akcentavo būtinybę toliau įgyvendinti partijos ligšiolinę ekonomikos programą, ypatingą dėmesį skiriant valstybės biudžeto konsolidavimui ir euro įvedimui artimiausiu metu. Tuo metu „Santarvės centras“ siūlė nukelti euro įvedimą, taip pat tartis su tarptautiniais skolintojais dėl Latvijos skolos grąžinimo atidėjimo.
„Diena“ pabrėžia, kad „Santarvės centras“ į valdžią veržiasi ne tik norėdamas įsitvirtinti parlamente – blokas yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartis su giminingomis užsienio partijomis, esančiomis valdžioje. Tai – įtakingoji Rusijos partija „Vieningoji Rusija“ ir Kinijos komunistų partija.
Pasak „santarviečių“, jiems esant valdžioje bendradarbiavimas su šiomis partijomis labai pagyvėtų. „Santarvės centras“ į premjero postą siūlo du kandidatus – Rygos merą N. Ušakovą bei vieną bloko vadovų J. Urbanovičių.
Tiesa, „Diena“ primena, kad pergalė parlamento rinkimuose automatiškai neatveria kelio į premjero postą.
Aistros dėl reikalavimo mokėti rusų kalbą
„Rusų kalba vėl stiprina savo pozicijas. Pažeidžiami latvių interesai. Latvių politikai pernelyg nuolaidžiauja rusų tautinei mažumai“, – tokius nuogąstavimus latvių žiniasklaidai išsako darbo ieškantys gyventojai.
Pasak dienraščio „Neatkarīgā rīta avīze“, beveik visuose darbą siūlančiuose skelbimuose keliama sąlyga mokėti rusų kalbą. To reikalaujama netgi iš tokių darbuotojų, kuriems neteks tiesiogiai bendrauti su klientais, pavyzdžiui – iš valytojų, pagalbinių darbuotojų miške ar automobilių padangų montuotojų.
Dešiniųjų partijų reikalavimu parlamente pradėtos svarstyti įstatymo pataisos, kuriomis numatoma uždrausti darbdaviams reikalauti darbuotojų mokėti rusų kalbą.
Tokiai nuostatai įnirtingai priešinasi verslininkai. Jų teigimu, paprastai norima tokių darbuotojų, kurie turi kuo daugiau žinių. Rusų kalbos gali prireikti įvairiose situacijose, kurių iš anksto nenumatysi. Verslininkai (daugiausia – rusakalbiai) žada rengti protesto akcijas, jei į jų argumentus nebus atsižvelgta.
Parlamente jau įvyko du įstatymo pataisų svarstymai.Parlamentarai jas galėtų priimti artimiausiame posėdyje, tačiau nutarta ieškoti kompromiso. Artimiausiu metu bus sudaryta speciali darbo grupė, turėsianti parengti kompromisinį įstatymo pataisų projektą. Pataisas priims jau naujasis parlamentas.
