Panevėžys atsisveikino su dar vienu savo istorijos liudininku – nuo žemės paviršiaus nušluotas P. Puzino gatvės vaiduokliu virtęs šimtametis medinis pastatas. Nors paveldosaugininkų jis nebuvo pripažintas kultūros vertybe, daugeliui panevėžiečių šis namas reiškė kur kas daugiau nei akis badantį avarinės būklės medinuką.
Tai buvo vienas ryškiausių miesto medicinos istorijos puslapių.
Tarpukariu čia veikė pirmojo Lietuvoje širdies operacijas pradėjusio atlikti chirurgo Vitalijaus Gusevo įsteigta privati prabangi klinika, kurioje gydėsi daug to meto garsių panevėžiečių.
Parduos sklypą
Dar ir dabar internete galima rasti skelbimą apie parduodamą sklypą su pastatu nugriauti P. Puzino gatvėje.
Beveik 12 arų sklypas šalia Registrų centro, viešbučio „Romantic“, Senvagės ir rekonstruotos Kranto gatvės potencialiems investuotojams pristatomas kaip itin patraukli vieta. Skelbime nurodoma, kad avarinės būklės medinuką galima griauti – tam leidimas jau išduotas.
Už tokį turtą prašoma 298 000 Eur.
Šį medinuką ir sklypą po juo parduodantis nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ brokeris Dominykas Paulauskas teigė, kad ir toliau intensyviai ieškoma investuotojų, bet jau bus siūloma įsigyti tik sklypą.
Dėl itin prastos pastato būklės jo savininkai nusprendė patys pasirūpinti griovimo darbais.
Nors medinukas nėra įtrauktas į kultūros vertybių registrą, tačiau stovėjo istorinėje miesto dalyje, tad užtruko, kol buvo gautas leidimas griauti.
„Anksčiau dabartiniai savininkai šį pastatą įsigijo su intencija jį atgaivinti, tačiau planai pasikeitė. Pastato būklė buvo jau tokia bloga, kad jį rekonstruoti ar kitaip atnaujinti nebebuvo įmanoma“, – teigė brokeris.
Anot jo, jau yra ir potencialių pirkėjų, šiuo metu deramasi dėl kainos.
„Tai nėra pigus objektas, tad ir potencialių investuotojų nėra daug. Dabar, kai pastatas nugriautas ir bus sutvarkyta aplinka, daug lengviau bus parduoti sklypą“, – mano D. Paulauskas.
Paveldosaugininkai nesaugojo
Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Paškevičienė pabrėžia, kad pastatas niekuomet nebuvo saugomas kaip kultūros vertybė.
„Taip, jo istorija buvo žinoma ir užfiksuota, tačiau pats pastatas vertingų savybių neturėjo. Todėl jį buvo galima rekonstruoti arba nugriauti be papildomų ribojimų“, – aiškino specialistė.
Tiesa, nemažai daliai panevėžiečių nugriautas medinukas buvo svarbus istorijos liudytojas.
Šis namas neatsiejamas nuo chirurgo Vitalijaus Gusevo vardo.
Rusų kilmės gydytojas į Panevėžį atvyko XX amžiaus pradžioje, bėgdamas nuo bolševikinės revoliucijos ir pilietinio karo rusijoje.
Panevėžyje jis pradėjo dirbti apskrities ligoninės Chirurgijos skyriaus vedėju.
1926 metais gydytojas atliko tai, ko iki jo Lietuvoje dar nebuvo padaręs nė vienas medikas – sėkmingai užsiuvo durtinę širdies skilvelio žaizdą.
Po poros metų tokią operaciją pakartojo.
Tuo metu pasaulyje tokios operacijos dar buvo retenybė, o Lietuvoje – tikras medicinos proveržis. Apie Panevėžyje atliktas operacijas rašė ir diskutavo pasaulio medicinos spauda.
„Tai buvo labai reikšmingi įvykiai. Tuo metu chirurgai apskritai vengdavo liesti širdį“, – yra sakiusi medicinos istorijos tyrinėtoja Liudvika Knizikevičienė.
Prabangi klinika
Gyvendamas Panevėžyje V. Gusevas P. Puzino gatvėje įsigijo medinį namą ir jame įkūrė privačią kliniką.
1927 metų lapkritį ji buvo iškilmingai atidaryta dalyvaujant miesto inteligentijai, gydytojams ir valdžios atstovams.
Remiantis to meto miesto spauda, pirmąją privačią V. Gusevo kliniką 1927 metų lapkričio 27 dieną pašventino dekanas Jonas Maciejauskas.
Tuo laiku tai buvo itin moderni ir prabangi privati klinika Panevėžyje.
Joje vienu metu galėjo gydytis 12 pacientų. Likę istorinių duomenų, kad sudėtinga operacija šioje klinikoje kainavo iki 300 litų, o paprastesnė – 100 litų. Diena, praleista klinikoje, buvo įkainota 12 litų, o jei kartu norėjo likti ir šeimos narys – dar 11 litų. Netgi Panevėžio apskrities ligoninėje įkainiai buvo mažesni.
V. Gusevo klinikoje dažniausiai buvo atliekamos planinės operacijos. Pirmame aukšte veikė gydymo įstaiga, antrame gyveno gydytojas su šeima.
Čia lankėsi ne tik eiliniai miestiečiai. Žinoma, kad klinikoje gydėsi ir tuometis Panevėžio burmistras Tadas Chodakauskas. Vėliau, jau persikėlęs į Kauną, V. Gusevas operavo ir prezidento Antano Smetonos šeimos narius.
Pirmasis Lietuvoje
Talentingas chirurgas V. Gusevas dirbo ir Panevėžio apskrities ligoninėje, o vėliau – ir žydų ligoninėje.
Istorikai ir kraštotyrininkai neabejoja: tai buvo išskirtinio talento chirurgas, reikšmingai prisidėjęs prie Lietuvos medicinos pažangos.
Pirmoji širdies operacija pasaulyje buvo atlikta 1896 metais, o 1926 metų birželio 20-ąją V. Gusevas pirmąją širdies operaciją atliko Panevėžio apskrities ligoninėje. Po jos siūlė sugijo gerai, tačiau visgi po savaitės ligonis mirė dėl gretimų audinių uždegiminių komplikacijų. Keturiasdešimtmetis vyras buvo netekęs daug kraujo. Kaip gydytojas rašė ataskaitoje, pacientas mirė nuo infekcijos.
Antroji operacija, Panevėžio apskrities ligoninėje atlikta 1928 metų gegužės 2 dieną, buvo sėkminga.
Tąkart neblaivus 32 metų batsiuvys susižeidė peiliu ir į ligoninę atgabentas po trečdalio valandos. Jau gegužės 14-ąją pacientas galėjo vaikščioti, o 28-ąją išrašytas iš ligoninės. Ir batsiuvys, ir prieš jį po operacijos miręs keturiasdešimtmetis, manoma, širdį peiliu susižeidė patys, bandydami nusižudyti. Įvairių šaltinių duomenimis, talentingasis chirurgas yra atlikęs ir daugiau sudėtingų širdies operacijų.
1934 metais V. Gusevas iš Panevėžio persikėlė gyventi į Kauną. Ir ten įkūrė privačią ligoninę. Šią kliniką projektavo vienas garsiausių Lietuvos architektų Stasys Kudokas, kilęs iš Panevėžio krašto. Šiame pastate gydytojas su žmona Olga dirbo ir gyveno iki sovietinės okupacijos.
1940 metais į Lietuvą įžengus sovietams, gydytojas turėjo pasitraukti į Jungtines Amerikos Valstijas.
O Panevėžyje, buvusioje V. Gusevo klinikoje, kurį laiką veikė odontologai, vėliau čia buvo įrengti gyvenamieji būstai.
Tačiau jau ne vieną dešimtmetį medinis pastatas stovėjo apleistas ir neprižiūrimas, kol galiausiai tapo avarinės būklės. Bandymai jį parduoti taip pat ilgą laiką buvo nesėkmingi.
Iš garsiam chirurgui V. Gusevui priklausiusio namo, kuriame ir pats gyveno, ir turėjo privačią kliniką, beliko griuvėsių krūva. P. Židonio nuotr.
Pasak nekilnojamojo turto brokerių, nelikus avarinės būklės medinuko, investuotojams tampa patrauklus pats sklypas miesto centre.
