Vietų neliko net šalia mokyklos gyvenantiems pirmokams

Kol valdžia laužo galvas dėl demografinės krizės Lietuvoje ir būdų išlaikyti jaunas šeimas regionuose, Velžio gyventojai susidūrė su paradoksalia situacija: jų vaikams nebeliko vietų arčiausiai namų esančioje mokykloje. Dalis būsimų pirmokų į Velžio gimnaziją nepateko, nors gyvena vos už kelių minučių kelio pėsčiomis.

Nusivylę tėvai pagalbos kreipėsi į rajono valdžią, tačiau kol kas visus tenkinančio sprendimo nepavyksta rasti.

Prašo papildomos klasės

Šiemet Velžio gimnazijoje išleidžiamos trys ketvirtokų klasės, tačiau mokyklai leista formuoti tik dvi būsimų pirmokų klases, o vaikų yra visoms trims klasėms.

„Dalis vaikų nepateko į Velžio gimnazijos pirmąją klasę, nors mokykla yra artimiausia pagal gyvenamąją vietą. Kai kurie vaikai gyvena vos keli šimtai metrų nuo mokyklos“, – guodėsi ir „Sekundės“ redakciją pasiekusiame laiške tėvai, sulaukę patarimo ieškotis kitos ugdymo įstaigos savo atžaloms.

Mokyklos administracija juos informavusi, kad sprendimą dėl papildomos klasės gali priimti tik Panevėžio rajono savivaldybė. Dėl to velžiečiai oficialiai jau kreipėsi į rajono merą, prašydami leisti gimnazijoje formuoti trečią pirmokų klasę.

Tėvų teigimu, ši problema svarbi ne tik kelioms šeimoms, bet ir visam rajonui. Ir galimybių sprendimams čia yra. Anot jų, Velžyje netrūksta laisvų patalpų – tiek bibliotekoje, tiek ir seniūnijoje. Jas būtų galima pritaikyti ugdymui.

Tačiau dėl kažkokių priežasčių rajono valdžia delsia tuos sprendimus priimti.

„Kalbame apie jaunų šeimų išlaikymą rajone, vaikų galimybes mokytis arčiausiai namų esančiose mokyklose bei realų ugdymo vietų poreikį“, – apeliuoja į valdininkus Velžio gyventojai.

Netelpa mokykloje

Velžio gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis patvirtino: nors šiemet išleidžiamos trys ketvirtokų klasės, naujų pirmokų bus priimta mažiau.

Gimnazijos vadovas pripažįsta, kad sprendimas formuoti tik dvi pirmąsias klases mokyklos bendruomenei irgi buvo itin sudėtingas. Viena jį lėmusių priežasčių – į pensiją išeinanti pradinių klasių mokytoja, kuriai šiuo metu neieškoma pamainos, mat esminė problema – perpildyta mokykla ir patalpų stygius.

„Jeigu turėtume papildomų patalpų, galėtume ieškoti mokytojos ir formuoti trečią pirmąją klasę, tačiau šiandien to padaryti neįmanoma“, – konstatuoja R. Baltušis.

Šiais mokslo metais Velžio gimnazijoje mokosi 765 mokiniai, nors mokykla projektuota daugiausia 600 vaikų.

Direktorius pabrėžė, kad apie patalpų trūkumą su rajono Savivaldybe kalbama jau ne vienerius metus. Mokykloje stinga lietuvių kalbos, matematikos bei užsienio kalbų kabinetų – dalis pamokų vyksta net tam nepritaikytose erdvėse.

„Vokiečių kalbos pamokos vedamos mokytojų kambaryje, muzikos vyksta aktų salėje, nors ji reikalinga renginiams. Dalis pamokų organizuojama bibliotekoje, o sensoriniame kabinete dirba psichologas. Kai kurie pedagogai net neturi nuolatinių darbo vietų“, – vardijo gimnazijos vadovas.

Galimybių yra

R. Baltušio teigimu, už brūkšnio liko tiek vaikų, kad būtų galima suformuoti papildomą ne tik pirmąją, bet ir penktąją klasę. Ir tokia situacija susiklostė neatsitiktinai. Velžys ir aplinkinės gyvenvietės sparčiai plečiasi, o pati gimnazija patraukli ir vaikams, ir jų tėvams.

„Turime ką pasiūlyti šeimoms, todėl norinčiųjų mokytis mūsų mokykloje kasmet daugėja“, – sako direktorius.

Prieš kelerius metus gimnazija jau bandė spręsti vietos trūkumo problemą – mokyklos reikmėms buvo pritaikytos laisvos seniūnijos patalpos, kuriose laikinai įkurtas STEAM centras, vyksta šokio ir dailės pamokos.

Vis dėlto ir tai problemos neišsprendė.

R. Baltušis patvirtino žinantis, kad dalis tėvų jau kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybę prašydami leisti formuoti papildomą pirmokų klasę. Tad jei būtų išspręstas patalpų klausimas, mokykla ieškotų ir naujo pradinių klasių mokytojo.

„Užauginti mokyklą nėra lengva, – sako R. Baltušis. – Todėl sprendimas mažintis mums taip pat labai skausmingas. Kai nepatenka miesto vaikai – viena, bet kai mokykloje vietos nelieka visai šalia gyvenantiems vaikams, visai kas kita. Tikrai skaudu dėl tokių šeimų.“

Renkasi prestižą?

Panevėžio rajono meras Antanas Pocius teigia, kad dėl susidariusios situacijos Velžio gimnazijoje Savivaldybėje jau diskutuota ir prie šio klausimo ketinama grįžti artimiausiu metu.

Vis dėlto, anot jo, reikia suprasti, kad gimnazija skirta ne vien Velžio gyvenvietės vaikams.

„Į šią mokyklą savo vaikus gali leisti visi gyventojai, priklausantys šios mokyklos aptarnaujamai teritorijai“, – pabrėžia meras.

A. Pociaus teigimu, kitose rajono mokyklose šiuo metu netrūksta laisvų vietų, tačiau dauguma tėvų renkasi būtent Velžio gimnaziją. Ir ši problema esą kartojasi jau ne vienerius metus: vis daugiau tėvų savo vaikams renkasi populiariomis ir prestižinėmis laikomas mokyklas, nors ugdymo kokybė kitose rajono mokyklose, mero įsitikinimu, nėra prastesnė.

Meras taip pat užsiminė, kad abejonių kelia kai kurių šeimų deklaruojama gyvenamoji vieta.

„Turime atvejų, kai Velžyje prisiregistruojama tik prieš pradedant lankyti mokyklą – tėvai dirba mieste, vaikas lanko miesto darželį, tačiau mokyklą nori lankyti būtent Velžyje. Žiūrėsime, kad nebūtų piktnaudžiavimo atvejų“, – žada rajono vadovas.

Jo žiniomis, su panašiomis problemomis susiduria ir kiti rajonai.

„Žmonės kažkodėl nori savo vaikus leisti būtent į Velžio gimnaziją, nors kitose mokyklose vietų yra pakankamai. Žinoma, didesnės mokyklos gali pasiūlyti daugiau veiklų, tačiau tai nereiškia, kad kitose mokyklose ugdymo kokybė blogesnė“, – kalbėjo A. Pocius.

Mokykla ant ratų

Rajono meras patikino, kad Savivaldybė ieškos sprendimų, jog kiekvienam vaikui atsirastų vieta rajono mokyklose. Tačiau galimybės plėsti klases Velžio gimnazijoje šiuo metu yra ribotos.

Dėl to tėvams bus siūloma rinktis kitas rajono ugdymo įstaigas – Raguvos gimnaziją, jos Miežiškių skyrių, taip pat Dembavos ir Pažagienių mokyklas.

„Nebus taip, kad meras trenks kumščiu į stalą ir stebuklingai atsiras vietų norimoje mokykloje. Tai tiesiog neįmanoma. Negalime nei padidinti klasių, nei staiga pristatyti naujų patalpų. Galbūt vaikams teks rinktis kitas mokyklas bent laikinai – pavyzdžiui, vieniems mokslo metams“, – sako A. Pocius.

Savivaldybės vadovas tikina, kad prireikus vaikams būtų užtikrintas pavėžėjimas į pasirinktas mokyklas. Nors pagal nustatytą tvarką mokiniai paprastai vežami tuomet, kai mokykla nuo namų nutolusi daugiau nei tris kilometrus, kai kuriais atvejais taikomos išimtys.

Kaip pavyzdį meras pateikė Velželio gyvenvietę, iš kurios vaikai į Velžio gimnaziją jau dabar vežami mokykliniais autobusais dėl saugumo.

„Vaikams tenka kirsti labai judrų Panevėžio–Anykščių kelią, kuris, ypač rudens ir žiemos metu, yra prastai apšviestas. Dėl to priėmėme sprendimą vaikus vežioti“, – aiškino A. Pocius.

Anot jo, analogiškai būtų organizuojamas ir pirmokų bei kitų klasių mokinių pavėžėjimas į Miežiškių, Pažagienių ar Dembavos mokyklas, jei toks poreikis atsirastų.

„Tikrai spręsime šią problemą“, – pabrėžė jis.