Šventoji iki šiol tebėra neatrasta poilsiautojų iš užsienio.
Dar nesibaigusio turizmo sezono statistika rodo, kad vasara Lietuvos pajūriui buvo dosni: poilsį lietuviškuose kurortuose prisiminė ar pirmą kartą atrado ypač daug užsieniečių. Išimtis – Šventoji, kurios privalumai ir trūkumai tebelieka pažįstami tik Lietuvos poilsiautojams.
Liepos mėnesį Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre (KTIC) apsilankė 21 tūkstantis žmonių. Tai – beveik tiek pat, kiek KTIC apsilankė per visą pirmąjį praėjusių metų pusmetį.
Daugiau kaip 8700 liepą apsilankiusiųjų Nidos KTIC buvo lietuviai, daugiau kaip 7200 – poilsiautojai iš Vokietijos. Tarp atvykėlių liepą daug būta ir poilsiautojų iš Latvijos (1400), Rusijos (1100), Estijos (800), Prancūzijos (700).
Tikėtina, kad rugpjūtį šie skaičiai dar gerokai ūgtelės. Pavyzdžiui, iki liepos mėnesio į Nidos KTIC šiemet buvo atvykę tik po kelis šimtus rusų bei latvių – dauguma jų Nidą renkasi liepos ir rugpjūčio mėnesiais.
„Jaučiamas didesnis skandinavų susidomėjimas Neringa. Pavyzdžiui, per pirmąjį šių metų pusmetį mūsų centre apsilankė beveik 2000 suomių. Manome, kad susidomėjimą paskatino tai, jog ėmėme dalyvauti turizmo parodoje Helsinkyje“, – teigė Nidos KTIC direktoriaus pavaduotoja Neringa Gecevičiūtė.
Pernai liepą Nidos turizmo informacijos centre lankėsi beveik 3500 lietuvių, 2300 vokiečių, mažiau nei šimtas prancūzų. N. Gecevičiūtės manymu, didžiulį skirtumą tarp praėjusių ir šių metų statistikos duomenų lėmė dvi priežastys: į Neringą atvyksta vis daugiau užsieniečių, o atvykusieji vis dažniau praveria ir Nidos KTIC duris.
Pavieniui, o ne su turistinėmis grupėmis keliaujantiems užsieniečiams centro specialistai paprastai padeda susirasti ir nakvynės vietą.
„Tačiau jei žmonės paskambinę klausia, ar įmanoma rasti nakvynę tą patį vakarą, atvirai pasakome, kad galimybės menkos. Privataus apgyvendinimo sektoriaus atstovai kasdien ateina ir praneša, kada jų nuomojami būstai bus laisvi. Viešbučiuose ir svečių namuose paprastai apsistoja turistų grupės. Ten sezono metu rasti laisvą kambarį praktiškai neįmanoma“, – sakė N. Gecevičiūtė.
Oro uostas pradėjo derybas
Palangos turizmo informacijos centras (TIC) atvykėlių srautus dar tik skaičiuoja. Tačiau Palangos TIC direktorė Alla Valužienė sako, kad šiemet kurortą jau aplankė gerokai daugiau užsieniečių. Viena iš priežasčių – nuo birželio pabaigos organizuojami skrydžiai iš Maskvos į Palangą ir atgal.
„Pernai vasarą, kai Maskvoje siautė gaisrai, daug iš šio miesto pabėgti norėjusių rusų vėl prisiminė Lietuvos pajūrį. Kiek teko kalbėti su atvykėliais, anksčiau jie dažniau vykdavo į Turkiją, Egiptą, Karlovy Varus Čekijoje. O dabar, galima sakyti, iš naujo atranda lietuvišką paplūdimį“, – IQ.lt teigė A. Valužienė.
Pirmieji rusų kompanijos „Rusline“ organizuoto skrydžio iš Maskvos į Palangą keleiviai atvyko birželio pabaigoje. Dabar lėktuvas iš Maskvos į Palangą kartą per savaitę atskraidina po 50 žmonių. Pasak Palangos oro uosto direktorės Jolantos Jucevičiūtės, dažniausiai šį maršrutą renkasi jaunos šeimos su mažais vaikais.
„Jei lėktuve būtų daugiau vietų, esu tikra, kad ir jos būtų užpildytos. Dabar lėktuvas ir kyla, ir nusileidžia pilnutėlis. Dar vesdami derybas su rusų kompanija bandėme kalbėtis apie skrydžius į Palangą didesniais lėktuvais. Bet didelės oro skrydžių kompanijos nėra labai lanksčios“, – teigė J. Jucevičiūtė.
Liepą per Palangos oro uostą skrido šiek tiek daugiau kaip 11 tūkstančių keleivių. Tai – 9 procentais mažiau nei praėjusių metų liepą. Šių metų birželį keleivių srautas taip pat buvo 8 procentais mažesnis, nei pernai liepą.
J. Jucevičiūtės nuomone, vasarą keleivių srautus Palangos oro uoste apkarpo Vilniaus ir Kauno oro uostai, į kuriuos skraidina pigių skrydžių bendrovės.
„Mes taip pat esame pradėję derybas su pigių skrydžių kompanijomis. Tačiau apie jų rezultatus galėsime kalbėti tik rudenį, kai kompanijos formuos naujus skrydžių maršrutus“, – užsiminė J. Jucevičiūtė.
Viltis sieja su uostu
Palangos TIC direktorės A. Valužienės teigimu, Palangoje šiemet sulaukta daug atvykėlių iš Baltarusijos, Lenkijos, Vokietijos, Skandinavijos šalių. Tačiau netoli esančią Šventąją dauguma poilsiautojų iš užsienio kol kas aplenkia.
„Nors pavienių užsieniečių yra ir Šventojoje, ji tradiciškai išlieka lietuvių apgyvendinimo sektoriumi. Galbūt užsieniečiams čia trūksta aptarnavimo paslaugų, bet ilgainiui, manau, jų daugės ir Šventojoje“, – svarstė A. Valužienė.
Lietuvos turizmo asociacijos prezidentės Danutės Mažeikaitės nuomone, Šventąją užsienio poilsiautojai atras atidarius Šventosios uostą.
„Šiandien Šventojoje turime tai, ką turime. Tačiau manau, kad jau kitais metais Šventojoje poilsiautojai pasikeis. Šventosios uostas bus skirtas atvykstantiems jachtomis, o tai savaime formuos kitokį poilsiautojų ratą. Atsiras ir daugiau turizmo infrastruktūros“, – sakė D. Mažeikaitė.
Atnaujintas Šventosios uostas buvo atidarytas šių metų birželį, tačiau po dešimties dienų jį teko vėl uždaryti. Kilus vėjui, iki trijų metrų pagilintą įplaukos kanalą užnešė smėlis. Todėl planus po Joninių priimti švartuotis pirmuosius laivus teko atidėti. Vėl atverti Šventosios uostą laivybai žadama kitą savaitę.
