Ne visi kreditoriai sutinka leisti įmonei restruktūrizuotis ir grąžinti skolas per ketverius metus.
Lietuvos verslą praretinusi bankrotų banga jau slūgsta, tačiau nemažai šalies įmonių vis dar tebėra prislėgtos sunkios skolų naštos, kurią tikisi nusimesti inicijuodamos restruktūrizavimo procesą. Ar jis iš tiesų taps efektyviu verslo gelbėjimosi ratu, paaiškės ne anksčiau kaip 2014-aisiais.
Šiuo metu restruktūrizavimo bylos yra iškeltos rekordiškam skaičiui Lietuvos įmonių – 122. Daugiausia procesų prasidėjo 2009 ir 2010 metais. Pernai iškeltos 59 restruktūrizavimo bylos, buvo patvirtinti 38 restruktūrizavimo planai, tačiau 29 procesai nutraukti, iš kurių 17 baigėsi bankroto bylų iškėlimu.
Tarp pertvarkomų įmonių galima rasti ir kadaise klestėjusias Lietuvos verslo elito atstoves, ir visai nedideles bendroves.
Restruktūrizacijos kelią priverstos rinktis net ir iš pažiūros pelningame versle besisukančios bendrovės. Štai, pavyzdžiui, šių metų balandį Šiaulių apygardos teismas restruktūrizavimo bylą iškėlė Mažeikių rajone registruotai bendrovei „Kvistija“, valdančiai 15 degalinių tinklą.
Įmonės vadovas Virgilijus Eidimtas apie būsimus pokyčius portalui IQ.lt kalbėjo labai lakoniškai: „Tai įmonės reikalas. Mes sėkmingai vykdome veiklą ir restruktūrizavimo bylos eigoje tikimės susitarti su keliais bankais“.
Liberalų sąjūdžio Mažeikių skyriaus pirmininkas V. Eidimtas šiemet buvo minimas ir tarp 100 turtingiausių Lietuvos žmonių. Ekonomika.lt duomenimis, jis valdo turto už maždaug 58 mln. litų.
Žemės ūkis netapo užuovėja
Sunkumų grąžinant skolas iškilo ir vienam didžiausių šalies žemvaldžių – „Agrowill group“, tarp kurios akcininkų yra Gediminas Žiemelis, taip pat nuolat minimas tarp turtingiausių šalies žmonių.
Šios įmonės pavadinimas net gali patekti į Lietuvos restrukūrizavimo istoriją, mat vien tik šiuo metu, be „Agrowill group“, dar 14-kai šios grupės įmonių įvairiuose rajonuose yra iškeltos restruktūrizavimo bylos.
Pirmosios bylos „Agrowill group“ įmonėms pradėtos inicijuoti dar antroje 2009 m. pusėje. Kai kurioms žemės ūkio bendrovėms teismas atsisakė kelti restrukūrizavimo bylas, tačiau po metų jos vis dėlto buvo iškeltos.
Kelias žemės ūkio bendrovių restrūktūrizavimo bylas administruojantis Vėjūnas Klimas aiškino, kad įmonių inicijuotas pertvarkos procesas teismuose strigo pasipriešinus vienam iš kreditorių. Tačiau su juo pasirašius taikos sutartį, teismai vis dėlto iškėlė restruktūrizavimo bylas.
„Ar procesai bus sėkmingi, šiuo metu pasakyti labai sunku. Įmonės dirba, tačiau jų veiklos rezultatus lems ir žemės produkcijos supirkimo kainos, ir apskritai padėtis rinkoje“, – nuo prognozių linkęs susilaikyti V. Klimas.
Laikas spaudžia abi puses
Taigi iškeltos restruktūrizavimo bylos dar nėra garantija, kad įmonei pavyks persitvarkyti ir per kelerius metus grąžinti skolas kreditoriams.
Įmonių bankroto valdymo departamento duomenys liudija, kad nuo 2001 m. iš viso buvo nutraukta 80 restruktūrizavimo bylų, o daugumai tokio teismo sprendimo sulaukusių įmonių jau iškeltos bankroto bylos. Šiame sąraše – ir kadaise vienos didžiausių statybos įmonių „Ranga IV“ bei „Liudas“, nuo 2004-ųjų nesėkmingai restruktūrizuota Kauno ketaus liejykla, Pamario paukštynas, „Gargždų statyba“ ir kt.
Bankroto ir restrukūrizavimo bylų administratorius Aurimas Valaitis teigė, kad restruktūrizavimo byla suteikia galimybę laikinų finansinių sunkumų turinčiai įmonei susitarti su kreditoriais dėl skolų grąžinimo. Tačiau gana dažnai pasitaiko atvejų, kad tokio susitarimo pasiekti nepavyksta arba įmonė nevykdo patvirtinto pertvarkos plano.
Teismai restruktūrizavimo bylas dažniausiai nutraukia, kai įmonei ir kreditoriams nepavyksta per gana trumpą laiką suderinti būsimos verslo pertvarkos ir skolų grąžinimo plano. O tai turi būti padaryta per pusmetį, terminą pratęsiant ne daugiau kaip mėnesiui. Jeigu per šį laikotarpį abiem pusėms nepavyksta susitarti, įmonei belieka kelti bankroto bylą. Iki 2010-ųjų spalio 1-osios tai padaryti buvo dar sunkiau, nes senojoje įstatymo redakcijoje buvo numatytas vos 4 mėnesių terminas.
Kreditoriai – skolininkų kailyje
Administratoriai akcentuoja, kad ne visi kreditoriai su džiaugsmu sutinka naujieną apie įmonės planus restruktūrizuotis.
„Kiekvienas iš kreditorių turi savo interesų ir tikslų. O jie būna skirtingi: vieni – valstybės institucijų, kiti – medžiagų tiekėjo, treti – banko. Suderinti juos ir surasti vieną sprendimą nėra taip paprasta, nes kiekviena pusė gina savo interesus“, – kalbėjo A. Valaitis.
Jis pripažino, kad kreditoriai nėra lankstūs tol, kol patys susiduria su finansinėmis problemomis ar atsiduria panašioje skolininko padėtyje. O tokių istorijų pasitaiko vis dažniau.
Sudarius verslo planą ir skolų išmokėjimo grafiką, paaiškėja, kad vienos bendrovėms toks terminas – iš tiesų realus, o kitoms – nepavyks skolų grąžinti net ir per 50 metų.
V. Klimas pastebi, kad pastaruoju metu kreditoriai tampa vis supratingesni skolininkų atžvilgiu ir sutinka laukti kelerius metus, kol verslas persitvarkys ir sugebės po truputį grąžinti skolas.
Planą koreguoja rinka
Nemaža dalis persitvarkymo keliu pasukusių įmonių yra finansiškai pajėgios įvykdyti restruktūrizacijos planą ir per ketverius metus atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau neretai kreditoriai pageidauja atgauti skolas „čia ir dabar“, todėl nenori laukti kelerius metus, kol įmonei pavyks atsistoti ant kojų.
Laikas, per kurį įmonės gali atsiskaityti su kreditoriais, taip pat skiriasi. Daugumos bendrovių vadovams atrodo, kad įmonė tikrai sugebės per porą ar trejetą metų padengti įsipareigojimus kreditoriams. Sudarius verslo planą ir skolų išmokėjimo grafiką, paaiškėja, kad vienos bendrovėms toks terminas – iš tiesų realus, o kitoms – nepavyks skolų grąžinti net ir per 50 metų.
„Įmonės pajėgumą grąžinti skolas lemia ir verslo pakraipa, ir padėtis rinkoje“, – sakė A.Valaitis.
Bendrą ekonomikos sveikatos reikšmę akcentavo ir V. Klimas: ant popieriaus restruktūrizacijos planas gali atrodyti labai patraukliai, tačiau ar jį pavyks įgyvendinti, lems padėtis ir vietos, ir užsienio rinkose.
Vilkina ar ieško gelbėjimosi išeičių?
Anot pašnekovų, iš kreditorių bene dažniausiai prieš restruktūrizaciją pasisako bankai. Į jų arba kitų stambių kreditorių nuomonę itin įsiklauso teismai ir nesutinka kelti restruktūrizavimo bylų ar patvirtinti pertvarkos planų.
„Bankai dažniausiai siekia kuo greičiau atgauti pinigus, o ne gaišti laiką laukdami, kol verslo reikalai pagerės, – pridūrė administratorius A. Valaitis. – Jų reikalavimai yra užtikrinti įkeistu turtu, todėl jiems paprasčiau jį parduoti ir atgauti pinigus, o ne gaišti laiką“.
V. Klimo teigimu, vienas dažniausiai girdimų bankų argumentų – jeigu su skolininku nepavyko susitarti prieš keliant restruktūrizavimo bylą, tai nepavyks ir ją iškėlus.
Lietuvos bankų asociacijos vadovas S. Kropas.
Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas pripažino, kai kurioms kredito įstaigoms iš tiesų parankesnis greitesnis turto pardavimo kelias, o ne laukti, kol skolos bus grąžinamos dalimis.
„Ne paslaptis, kad kai kurios įmonės delsia grąžinti paskolas. Jeigu nepavyksta susitarti su banku dėl paskolos sąlygų peržiūrėjimo, tai restruktūrizavimo byla yra laiko vilkinimo, o ne ekonomiškai pagrįsta verslo gelbėjimo priemonė“, – sakė asociacijos vadovas.
Jeigu įmonės savininkai nesugeba parengti tokio verslo ir skolų grąžinimo plano, kuris įtikintų banką, tai dėl to, anot S. Kropo, kaltinti reiktų ne banką, o skolininką.
Monopolininkai žvelgia įtariai
Šiuo metu kylančios restruktūrizacijos bangos rezultatus bus galima pradėti vertinti 2014-aisiais. A. Valaitis svarstė, kad sėkmės istorijų turėtume išgirsti daug daugiau nei iki šiol. Kol kas tėra vos penkios sėkmingai baigtos restrūktūrizavimo bylos nuo 2001-ųjų.
Didžiausią tikimybę tęsti veiklą turi tos įmonės, kurios laiku pradėjo pertvarkas ir stengiasi laikytis patvirtinto plano.
Tiesa, pats verslo pertvarkos procesas taip pat nėra paprastas. Restruktūrizuojamos įmonės statusas kelia abejonių ir kai kuriems verslo partneriams. Neretai monopolininkai iš pertvarkomų įmonių linkę reikalauti avanso už suteikiamas paslaugas, todėl kai kurioms jų tenka vėl bristi į skolas ir mokėti palūkanas.
Proveržis tęsiasi
Oficiali statistika skelbia, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d. restruktūrizavimo procesai pradėti 187 įmonėms, iš kurių 5 įmonės sėkmingai baigtos restruktūrizuoti, 68 įmonių restruktūrizavimo bylos buvo nutrauktos, iš jų 50 įmonių iškeltos bankroto bylos.
2011 m. I ketv., palyginti su atitinkamu 2010 m. laikotarpiu, restruktūrizavimo procesų inicijuota 42,9 proc. daugiau: 2010 m. I ketv. – 14 įmonėms, 2011 m. I ketv. – 20 įmonių.
2011 m. sausio–kovo mėn. 9 įmonėms patvirtinti restruktūrizavimo planai, 5 įmonėms restruktūrizavimo bylos nutrauktos, iš jų 3 įmonėms iškeltos bankroto bylos.
Nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d. restruktūrizavimas daugiausia buvo taikomas Vilniaus (38 įmonės), Kauno (24), Klaipėdos (16) ir Šiaulių (16) apskrityse.
