N. Sarkozy ir A. Merkel kitą savaitę toliau ieškos būdų, kaip kovoti su skolų krize ir raminti rinkas.
Antrąjį šių metų ketvirtį Prancūzijos ekonomika nustojo augti. Tai padidino spaudimą šalies vyriausybei kirpti išlaidas, panaikinti mokesčių lengvatas ir tokiu būdu įtikinti rinkas, kad sugebės sumažinti biudžeto deficitą.
Penktadienį Prancūzijos statistikai pranešė, kad šalies bendrojo vidaus produkto pokytis (BVP) balandžio-birželio mėnesiais, palyginus su prieš tai buvusiu ketvirčiu, siekė 0 proc. Pirmąjį ketvirtį ekonomika augo 0,9 proc. ir tai buvo kone geriausias rezultatas per pastaruosius penkerius metus.
Pagrindinė priežastis, dėl kurios BVP nustojo augti, buvo smukęs namų ūkių vartojimas. Jis, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo 0,7 proc. Tai yra blogas ženklas ekonomikai, kuri yra ypatingai priklausoma nuo vidaus paklausos.
Tokie Prancūzijos ekonomikos rezultatai neatitiko išankstinių ekonomistų prognozių. Naujienų agentūros „Reuters“ apklausti ekonomistai prognozavo, kad prancūzų ūkis augs vidutiniškai 0,3 proc. Tokį pat rezultatą žadėjo ir kitos agentūros – „Bloomberg“ – apklausti specialistai.
Tiesa, Prancūzijos finansų ministras Francois Baroinas didelės reikšmės stagnuojančiam ekonomikos augimui, regis, neteikia. Tai esą visiškai nestebina po gero rezultato metų pradžioje. Ministras patikino, kad vyriausybė nemažins šalies ekonomikos augimo prognozių ir pabrėžė, kad šalis pajėgs sumažinti savo skolas po to, kai prezidentas Nicolas Sarkozy nurodė ministrų kabinetui skubiai rasti naujų priemonių deficitui sumažinti.
Vyriausybės skolų mažinimo planas remiasi prognozėmis, kad BVP šiais metais augs 2 proc., kitais metais – 2,25 proc., o 2013 ir 2014 metais – po 2,5 proc. Tačiau Tarptautinis valiutos fondas tikisi kiek prastesnių Prancūzijos ekonomikos rezultatų – šiemet ūkis turėtų augti 2,1 proc, kitąmet – 1,9 proc., o 2013-aisiais – 2 proc.
N. Sarkozy specialiai sugrįžo iš atostogų ir taip pat poilsiavusiai vyriausybei nurodė per savaitę sukurti juodraštinį taupymo planą. Paryžius pažadėjo šiuo metu 7,1 proc. BVP siekiantį biudžeto deficitą iki 2013 metų sumažinti iki 3 proc. Šis pažadas esą bus išlaikytas nepriklausomai nuo to, kaip vystysis šalies ekonomika.
Vis dėlto, jeigu prancūzų parengtos augimo prognozės neišsipildys, biudžeto deficitą vis tiek reikės mažinti dar labiau karpant išlaidas ir didinant mokesčius.
Rinkų žvilgsnis į Prancūziją nukrypo po to, kai Europos centrinis bankas šią savaitę stojo „ginti“ prasiskolinusių Italijos ir Ispanijos obligacijų. Pasklido kalbų, kad prancūzų bankai, turintys didelę dalį kitų šalių skolos vertybinių popierių, yra silpni, o reitingų agentūros gali apkirpti aukščiausią (AAA) valstybės kredito reitingą. Tačiau pastarasis teiginys netrukus buvo paneigtas.
Nepaisant to, rinkos vis tiek nerimauja, kad JAV ir Europos Sąjungos skolų krizė gali išprovokuoti naują recesiją. Svarstoma, ar dvi didžiausios euro zonos ekonomikos – Prancūzija ir Vokietija – gali sau leisti garantuoti kitų valstybių skolas, pačios neprarasdamos aukščiausių reitingų ir netapdamos kitomis krizės aukomis.
Todėl kitą savaitę Vokietijos kanclerė Angela Merkel vyks į Paryžių, kur antradienį susitiks su N. Sarkozy. Jie kartu sieks rasti bendrų pasiūlymų, kaip toliau tvarkytis su skolų krize ir išvengti nestabilumo.
