Vidutinę elektros kainą smukdė gamyba hidroelektrinėse.
Šių metų liepą vidutinė elektros energijos kaina Lietuvos laisvoje elektros rinkoje buvo 10 proc. mažesnė nei birželį ir siekė 15,53 ct už kilovatvalandę (ct/kWh). Kainos mažėjo dėl geros hidrologinės situacijos Skandinavijos šalyse, žemos aplinkos taršos leidimų kainos ir vasarą sumažėjusio elektros energijos vartojimo.
„Šiltas, bet lietingas vidurvasaris lėmė mažesnes elektros kainas vartotojams, tačiau nuspėti tolimesnes tendencijas sudėtinga: iš vienos pusės, hidroeletrinėms vandenį gausiai tiekę sniegynai Skandinavijoje yra beveik ištirpę, todėl jose pagamintos elektros energijos kiekis, o kartu ir kaina, smarkiai priklausys nuo kritulių. Kita vertus, optimistiškai nuteikia tai, kad prognozuojamas aukštas kritulių lygis ir žemas elektros energijos suvartojimas užtikrins pakankamą vandens lygį užtvankose. Dėl to elektros energijos kainos galėtų mažėti“, – aiškino elektros tiekimo bendrovės „Enefit“ generalinis direktorius Liudas Liutkevičius.
Liepą Lietuvoje užfiksuotas vidutinės elektros kainos sumažėjimas taip pat buvo būdingas ir Estijoje bei Suomijoje – kainos šiose šalyse krito atitinkamai 9 ir 13 procentų. Tomis valandomis, kai elektros suvartojimas būdavo mažiausias, dėl sunkiai kontroliuojamos elektros energijos gamybos hidroelektrinėse elektros kaina nukrisdavo netgi žemiau 8,63 ct/kWh ribos. Tai lėmė, kad liepą vidutinė elektros energijos kaina Estijoje buvo 14,85 ct/kWh, o Suomijoje nukrito iki 14,57 ct/kWh.
Elektros pigimą praėjusį mėnesį lėmė ir aplinkos taršos leidimų kainos, kurios liepą buvo mažiausios per daugiau nei 2 metus – vos 41,40 lito už toną. Kainos mažėjo daugiausia dėl neaiškumo, susijusio su tolimesnėmis Europos ekonomikos augimo perspektyvomis ir Graikijos skolų krizės.
