Naujienos, priverčiančios susiimti už galvos.
Šią savaitę JAV spauda toliau aptarinėja valdžios planus mažinti biudžeto deficitą ir kreditorių reakciją bei aiškinasi, kaip tai paveiks eilinius žmones. Po to, kai buvo sumažintas JAV kredito reitingas, Prancūzijos valdžia puolė aiškinti, kad sieks išsaugoti aukščiausią reitingą.
„The Washington Post“ rašo, kad Sirijos prezidento Basharo al–Assado siekis sutriuškinti protestuojančią opoziciją naudojant tankus davė priešingų rezultatų. Tuo tarpu „The New York Times“ aprašo Ispanijos kovą su „Google“ siekiant apsaugoti gyventojų privatumą.
Pekinas nusivylė JAV skolos planu
Jungtinių Valstijų politikai skolos limito kėlimą laiko demokratijos triumfu, tuo tarpu Pekine naujasis planas vertinamas neigiamai.
„Sunku įsivaizduoti geresnę iliustraciją Kinijos komunistų partijos nuomonei, kad demokratija tėra į institucijų lygį pakilęs chaosas, nei ginčas dėl skolos limito „lubų“. Jei anksčiau tokios nuomonės laikėsi tik Kinija, tikėtina, kad tokios pozicijos ims laikytis vis daugiau sveiko proto Azijos gyventojų“, – teigiama žurnale „Newsweek“.
46 proc. visos JAV skolos yra užsieniui, o daugiausia – Kinijai. Oficialiais duomenimis, Vašingtonas Pekinui skolingas 1,1 trilijono dolerių. Vis dėlto retai kalbama apie tai, kad kinai skolina Jungtinėms Valstijoms ir netiesiogiai – per Londono, Honkongo ir kitų šalių akcijų biržas. Todėl be 1,1 trilijono dolerių tiesioginės skolos Kinijai, JAV netiesiogiai yra įsiskolinusios dar 900 milijardų dolerių. Visa JAV skola Kinijai gali siekti apie 2 trilijonu dolerių.
„Newsweek“ teigia, kad norėdami išvengti dolerio nuvertėjimo kinai yra priversti ir toliau pirkti JAV obligacijas. Tokiu būdų stengiamasi neprarasti savo investicijų, kurios nuvertėtų kartu su doleriu. Teigiama, kad tokia strategija kol kas pasiteisina, nes kiniškos prekės ir toliau išlieka konkurencingos JAV rinkoje. Tačiau jeigu JAV ekonomikos augimas sulėtės dar daugiau, Kinija gali susidurti su rimtomis problemomis.
Vis dėlto kinai jau dabar nebelaiko JAV obligacijų vertingomis. Kongreso patvirtintą planą Azijos galiūnės politikai regi tik kaip laikiną būdą išvengti katastrofos. Vos tik Kongresas patvirtino skolos limito kėlimo ir biudžeto deficito mažinimo planą, Kinijos naujienų agentūra išplatino pranešimą, kad Vašingtonas nesugebėjo neutralizuoti deficito bombos, o vietoj to keliais centimetrais prailgino degiklį.
Krizės naikina viduriniąją klasę
Naujasis skolos mažinimo planas tik pablogins esamą situaciją – tikėtina, kad dar daugiau žmonių gyvens daug skurdžiau, nei gyveno prieš 3 metus, rašo savaitraštis „Time“.
Per pastaruosius 30 metų finansinė nelygybė Jungtinėse Valstijose stebėtinai išaugo. Žurnale teigiama, kad 1 proc. pačių turtingiausių JAV gyventojų padidino savo pajamas 20 proc., o pajamų skirtumas tarp baltaodžių ir juodaodžių padidėjo dvigubai. Finansinė nelygybė nėra naujiena, tačiau panašu, kad po pastarosios krizės Jungtinėse Valstijose nyksta vidurinioji klasė.
Skolos mažinimo planas tik paaštrins šią problemą, mat tuo metu, kai reiktų didinti išlaidas, jas neišvengiamai reikės mažinti. Turint omenyje, kad JAV ekonomika yra vis dar silpna, o privatusis sektorius nėra sukaupęs pakankamai lėšų ekonomikai gaivinti iš vidaus, panašu, kad tolimesnė situacija bus dar blogesnė. „Ekonominės problemos sunaikino investuotojų, korporacijų ir gyventojų pasitikėjimą rinkomis. Dėl to galime tikėtis lėtesnio ekonomikos augimo, aukštesnio nedarbo lygio ir nepastovių bei trapių rinkų“, – žurnalui teigė investicinių sprendimų bendrovės PIMCO vadovas Mohamedas El – Erianas.
Ekonomikos profesorius Harvarde Kennethas Rogoffas teigė, kad šiuo metu neįmanoma sumažinti biudžeto deficito nepadidinant nelygybės tarp visuomenės grupių.
„Time“ teigimu, nelygybė yra ne problemos simptomas, o priežastis. 95 proc. Jungtinių Valstijų populiacijos turi 71 proc. perkamosios galios. Jei ši gyventojų dalis paras dalį pajamų, poveikis bus jaučiamas visiems. „Ilgalaikė finansinė nelygybė ir pajamų mažėjimas galiausiai tampa mažėjančiu vartojimu ir ekonomikos stagnacija“, – žurnalui pasakojo Biudžeto planavimo centro atstovas Jaredas Bernsteinas.
Tarptautiniam valiutos fondui atlikus tyrimą rasta panašumų tarp 1929 prasidėjusios Didžiosios depresijos ir pastarosios finansų krizės. Abi šios krizės pasireiškė augančia finansine nelygybe ir pajamų bei skolų santykiu. Abiem atvejais mažas pajamas gavę žmonės dar labiau nuskurdo, o turtingieji skolindami ir užsidirbdami iš palūkanų tik padidino savo kapitalą.
Prancūzijos valdžia pareiškė, kad laikysis deficito mažinimo plano, taip išreikšdama siekį išlikti tarp šešių euro zonos šalių, turinčių AAA (aukščiausią) kredito reitingą, rašo „The Wall Street Journal“.
„Prancūzija nė per žingsnį nesitrauks nuo biudžeto balansavimo planų“, – radijo laidoje sakė Prancūzijos biudžeto reikalų ministrė Valérie Pécresse, taip norėdama nuraminti banguojančias rinkas.
Po pirmadienį pakilusios skolos draudimo kainos Prancūzijos kredito reitingas buvo akylai stebimas. Tačiau reitingų agentūros, kaip „Standart & Poor‘s”, pareiškė palaikančios Prancūzijos siekius sistemingai balansuoti biudžetą ir neigė gandus apie Prancūzijos reitingo mažinimą.
Pretekstas nerimauti yra – Prancūzijos biudžeto deficito ir BVP santykis yra didžiausias tarp šešių eurozonos šalių, turinčių AAA reitingą. Nors antrosios euro zonos ekonomikos biudžeto deficitas sumažėjo nuo 7,4 proc. BVP pernai iki 7,1 proc. šiemet, jis vis dar smarkiai viršija euro zonos vidurkį – 4,3 proc. Tačiau Prancūzijos pareigūnai tikina sumažinsiantys deficitą iki 3 proc. 2013 metais.
Prognozuojama, kad 2012–aisiais skolos ir BVP santykis pasieks 86,9 proc. Tačiau finansų ministras François Baroinas tikina, kad tais pačiais metais bus panaikintos mokesčių lengvatos. Tikimasi, kad taip bus surinkti papildomi 3 milijardai eurų.
Tarptautinis valiutos fondas liepos pabaigoje paragino Prancūzijos pareigūnus paruošti atsarginį planą, kuris išgelbėtų šalį nuo nemokumo susiklosčius nepalankiai situacijai. TVF atstovai savo nuogąstavimus motyvavo tuo, kad Paryžius kasmet išleidžia 45 milijardus eurus vien valstybės skoloms padengti.
Prancūzijos Senato narys Philippe Marini spaudai tvirtino, kad kitais metais galima sutaupyti nuo 6 iki 12 milijardų eurų. „Kredito reitingo sumažinimas mums turėtų daugiau neigiamų pasekmių nei dabartinių taupymo įsipareigojimų laikymasis“, – teigė P. Marini.
Sirijos prezidento Basharo al–Assado siekis sutriuškinti protestuojančią opoziciją naudojant tankus davė priešingų rezultatų, teigiama „The Washington Post“.
JAV prezidento Baracko Obamos administracija, iki šiol reikalavusi Sirijos prezidento atsistatydinimo, po agresijos prieš civilius gyventojus užsiminė apie griežtas ekonomines sankcijas. „Negalima kalbėti apie jokį bendradarbiavimą su režimu, kuris ramia sąžine žudo civilius gyventojus“, – tvirtino JAV valstybės departamento atstovė Victoria Nuland.
Dienraščio teigimu, Sirijos prezidentas tikisi pakartoti 1982 metų scenarijų, kuomet per kelias dienas buvo nužudyta 10 tūkst. protestuotojų. „Interneto amžiuje technologijos mums leidžia matyti, kas ten vyksta, todėl reikia imtis priemonių, kol dar galime, –pasakojo Arkanzaso universiteto politikos mokslų profesorius Najibas Ghabdianas. – Sirijos režimas mano, kad viskas vyksta uždarame pasaulėlyje, tačiau masinės žudynės tik pagreitins B. al–Assado nušalinimą“.
Šiuo metu Sirijos režimą spaudžia ne tik opozicijos protestuotojai, bet ir anksčiau draugiškomis laikytos valstybės, tokios kaip Kuveitas, Bahreinas ir Saudo Arabija. Minėtos valstybės atšaukė savo ambasadorius, o Turkija, artima Sirijos sąjungininkė, paragino prezidentą kuo greičiau palikti postą.
Vašingtono instituto Artimųjų Rytų politikos ekspertas Andrew Tableris teigė, kad arabų šalių žodis labai svarbus šitoje situacijoje. Sutarimas regione ne tik susilpnins Sirijos prezidento pozicijas, bet ir atvers kelią realiems Vakarų veiksmams.
Tikimasi, kad artimiausiu metu savo poziciją dėl Sirijos pareikš Jungtinių Tautų atstovai. Dienraščio teigimu, Jungtinių Valstijų sankcijų nepakaks, kad Sirijos valdantieji susirūpintų savo ekonomika. Tuo tarpu Europa yra pagrindinė Sirijos eksporto partnerė, tad Senojo žemyno sankcijos gerokai paspartintų B. al–Assado režimo mirtį.
Europiečiai kovoja dėl savo privatumo
Ispanijos valdžia prašo „Google“ ištrinti informaciją apie 90 to pareikalavusių ispanų, rašo dienraštis „The New York Times“. Šiuo metu nagrinėjamą bylą akylai stebi ir kitos Europos šalys. Tikimasi sulaukti precedento, kuriuo remdamiesi Europos piliečiai galėtų prašyti ištrinti viešą informaciją apie save.
„Man nepriimtina, kad žmonės negali kontroliuoti informacijos vos tik ji patenka į internetą“, – situaciją komentavo Europos Sąjungos teisingumo komisarė Viviane Reding. Ji taip pat teigė girdėjusi komentarų, siūlančių europiečiams „susitaikyti su situacija“. „Tai paprasčiausiai nepriimtina“, – piktinosi V. Reding.
Dienraščio teigimu, situacija JAV ir Europoje radikaliai skiriasi. JAV galima rašyti viską, ką teismas pripažįsta kaip tiesą. Tuo tarpu Europoje negalima sakyti nieko apie nieką, net jei tai yra tiesa. Tokia situaciją esą susiklostė dėl labai skirtingų istorinių patirčių. Europiečių nesaugumo jausmą suformavo autoritariniai režimai Vokietijoje, Italijoje ir Ispanijoje bei komunizmo šešėlis. Dvidešimtame amžiuje privati informacija neretai buvo naudojama kaip priemonė žiauriems tardymams.
Šiuo metu „Google“ bylinėjasi su Vokietijos, Šveicarijos ir Čekijos piliečiais, kurie nori, kad jų namų nuotraukos būtų pašalinto iš pagarsėjusios „Street View“ programos. Vokietijoje „Street View“ veikimas buvo pripažintas teisėtu, tačiau „Google“ leido vokiečiams išsitrinti savo nuotraukas. 250 tūkst. Vokietijos piliečių taip ir padarė.
Apklausus Europos Sąjungos gyventojus paaiškėjo, kad šie nori daugiau privatumo. Trys iš keturių apklaustųjų teigė jaučiantys nerimą dėl internete paskelbtos informacijos ir norėtų turėti galimybę bet kada ištrinti savo duomenis. 90 proc. apklaustųjų teigė norintys, kad ES imtųsi teisinių priemonių piliečių privatumui užtikrinti.
Teisės ekspertai Europoje mano, kad paieškos sistemos turėtų būti pažabotos. „Jie teigia nieko neskelbiantys, esą pats vartotojas turėtų pasirinkti, kur ir kokią informaciją skelbti, tačiau jei nebūtų paieškos sistemų, nebūtų kam skelbti privačios informacijos“ ,– tikino Javieras de la Cueva, technologijų teisės ekspertas.
