Savivaldybės skundžiasi neturinčios priemonių kovoti su apleistų pastatų savininkais.
Su apleistais pastatais ir nebaigtomis statybomis politikai užsimojo kovoti finansinėmis sankcijomis. Seime užregistruotos kelios įstatymo pataisos, kuriomis ketinama įvesti nekilnojamojo turto (NT) mokestį neprižiūrimiems statiniams.
Nuo 0,3 iki 5 proc. – tokio dydžio NT mokestį turto vertės apleistiems ir neprižiūrėtiems pastatams siūlo taikyti Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Erikas Tamašauskas, kuris rugpjūčio pradžioje įregistravo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas.
Šiek tiek mažiau – iki 3 proc. – NT mokesčio kartelę Seimui siūlo pakelti konservatorius Jurgis Razma.
Abu parlamentarai atkreipė dėmesį, kad miestuose apleistų ar neprižiūrimų pastatų daugėja, o savivaldybės neturi priemonių šią padėtį pakeisti.
Anot J. Razmos, rengti projektą paskatino būtent savivaldybių vadovų skundai, jog trūksta teisinių finansinių priemonių, galinčių paskatinti savininkus susitvarkyti apleistus statinius, kad nebūtų darkomas miesto vaizdas, o kartais net sukeliama nelaimingo atsitikimo grėsmė.
Šiuo metu NT mokesčio tarifas siekia nuo 0,3 iki 1 proc., tačiau pagal dabartinę įstatymo redakciją negalima apmokestinti faktiškai nenaudojamą NT, kurio statyba neužbaigta Statybos įstatymo nustatyta tvarka.
„Tokia įstatymo nuostata sudaro palankias sąlygas išvengti mokestines prievolės, t. y. neretai po statybos leidimo išdavimo dienos statinys ne vienerius metus nepradedamas statyti arba nėra pripažintas tinkamu naudoti, – aiškinamajame rašte dėsto E.Tamašauskas. – Taigi, siekiant spręsti apleistų ir neprižiūrimų statinių bei mokestinės prievolės vengimo problemą, tikslinga keisti esamą teisinį reguliavimą“.
Politikas tikisi, kad jeigu apleistiems ar neprižiūrimiems statiniams būtų nustatytas mokesčio tarifas nuo 0,3 iki 5 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės, tai paskatintų savininkus prižiūrėti savo turtą. Be to, padidėtų savivaldybių biudžeto lėšos.
Įstatyme siūloma įtvirtinti, kad mokestis būtų pradedamas skaičiuoti po 3 metų nuo apleisto ar neprižiūrimo statinio įsigijimo, be to, minėtu tarifu būtų apmokestinamas ir valstybės ar savivaldybės neprižiūrimas nekilnojamasis turtas.
Taip pat siūloma nustatyti, kad NT mokesčiu būtų apmokestinami tie objektai, kurie nuo statybos leidimo išdavimo dienos per 3 metus nebuvo pradėti statyti arba per 10 metų nebuvo pripažinti tinkamais naudoti.
Jeigu Seimas pritartų NT mokesčio tarifo ribas praplėsti iki 3 ar 5 proc., savivaldybėms siūloma palikti teisę iki minėtos ribos nustatyti konkretų mokesčio tarifą apleistiems ar neprižiūrimiems statiniams.
Verslas bijo savivaldybių spaudimo
Robertas Dargis, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas ir statybų bendrovės „Eika“ direktorius, neskuba kritikuoti siūlomų naujovių, tačiau įspėja, kad lazda turi du galus.
„Viena vertus, savivaldybės turėtų efektyvesnę priemonę miestams tvarkyti, o savininkai būtų priversti remontuoti pastatus arba parduoti turtą, kurio nesugeba prižiūrėti. Kita vertus, reikia pasirūpinti, kad gera iniciatyva netaptų nepakeliama finansine našta“, – kalbėjo R. Dargis.
Jis priminė, kad šiuo metu vis dar yra nemažai įmonių, kurios yra sustabdžiusios pastatų statybas, nes laukia geresnių laikų joms tęsti. „Jeigu dabar būtų įvestas NT mokestis, dalis tokių bendrovių bankrutuotų. Ar nuo to valstybei bus geriau? Ar pagerės miestų vaizdas?“ – retoriškai klausė verslininkas.
Statybų verslo atstovai viliasi, kad Seime šiuo klausimu bus plačiau diskutuojama. Labiausiai nuogąstaujama, kad savivaldybės, gavusios tokią priemonę, piktnaudžiaus ir spaus finansiškai silpnesnes įmones, nesugebančias užbaigti pradėtų statybų.
