Bandymas parduoti žemę teisėjui įpainiojo Vilniaus rajono gyventoją į teismų procesą.
Vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Audriaus Bakavecko bandymas įsigyti žemės sklypą jau sudomino Teisėjų etikos ir drausmės komisiją.
„Lietuvos rytas“ rašo, jog šis teisėjas šiurkščiai pažeidė etiką – išnagrinėjo jo skolas išieškoti bandžiusio antstolio Dariaus Blizniko administracinę bylą, bet dėl tokio poelgio atsipirko švelniu pabarimu.
Skolos istorija, atvedusi A. Bakavecką į Teisėjų etikos ir drausmės komisijos posėdį, prasidėjo dar 2005 metais. Tuomet Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėju dirbęs A. Bakaveckas nutarė Vilniaus rajono Didžiasalio kaime už 110 tūkstančių litų nusipirkti sklypą.
Su sklypo savininke Marija Janovič buvo sudaryta preliminari pirkimo ir pardavimo sutartis. Tačiau užtruko sklypo padalijimo darbai, tad 2007 metais A. Bakaveckas pareikalavo grąžinti jo sumokėtus pinigus su palūkanomis – iš viso 118 tūkstančių litų. Šiuos pinigus M. Janovič pervedė į teisėjo A. Bakavecko sąskaitą.
Tačiau net ir atgavęs pinigus su palūkanomis, teisėjas nesutiko M. Janovič grąžinti žemės. Jis kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, kad ginčytinas sklypas būtų pripažintas kaip jo nuosavybė. Beveik dvejus metus, kol vyko teismo procesai, nemokėdamas jokių palūkanų A. Bakaveckas turėjo ir 118 tūkstančių litų, ir sklypą.
Galutinį sprendimą dėl šio sklypo Apeliacinis teismas priėmė 2009 metų balandžio mėnesį. Pagal šią nutartį A. Bakaveckui nuosavybės teise atiteko sklypas Didžiasalio kaime. Jis taip pat buvo įpareigotas M. Janovič grąžinti 74 tūkstančius litų iš gautos 118 tūkstančių litų sumos. Dėl likusių 44 tūkstančių litų M. Janovič esą turi bylinėtis atskirai, nes šią sumą teisėjui pervedė pinigus M. Janovič paskolinusi moteris.
Taip ši vykdomoji byla atiteko antstoliui D. Bliznikui. M. Janovič tikėjosi greitai atgauti bent jai priteistus 74 tūkstančius litų. Bet A. Bakaveckas pateikė antstoliui vykdomąjį raštą, kad pati M. Janovič jam yra skolinga 3800 litų. Taip teismai įvertino jo bylinėjimosi išlaidas.
Gavęs šiuos dokumentus, antstolis sumažino A.Bakavecko skolą ir toliau reikalavo grąžinti pinigus M.Janovič. A.Bakaveckas dalimis grąžino didžiąją dalį skolos, tačiau iki šiol nėra visiškai atsiskaitęs.
Viso šio išieškojimo proceso įkarštyje Vyriausiajame administraciniame teisme atsidūrė D.Blizniko ginčas su Teisingumo ministerija. Antstolis skundė ministerijos sprendimą dėl jam paskirtos atestacijos.
Atsitiktinai ar ne, tačiau nagrinėti šią bylą buvo paskirta teisėjų kolegijai, kurioje buvo ir su antstoliu atsiskaityti neįstengiantis teisėjas A.Bakaveckas. Nors paprastai Vyriausiajame administraciniame teisme bylos išnagrinėjamos mažiausiai per metus, D.Blizniko ginčas su Teisingumo ministerija buvo išspręstas rekordiškai greitai – per mėnesį.
Kad teisėjas A.Bakaveckas nenusišalino nuo bylos ir apie ją nepranešė D.Bliznikui, papiktino Antstolių rūmus. Šių rūmų atstovai kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją prašydami įvertinti A.Bakavecko veiksmus. Nors komisija nustatė, kad teisėjas A.Bakaveckas neužtikrino nešališkumo ir teisingumo principo, įpareigojančio nusišalinti, dėl pažeidimo mažareikšmiškumo nutarė drausmės bylos nekelti.
Teisėjas A. Bakaveckas „Lietuvos rytui“ šios istorijos nekomentavo. Apgauta besijaučianti M.Janovič nenuleidžia rankų ir toliau bando ieškoti savo teisybės.
