Valstybinių pensijų skyrimą siūloma sieti ne su asmens draudžiamosiomis pajamomis, kaip yra galiojančiame įstatyme, o su visomis pajamomis.
Seime įregistruota įstatymo pataisa, kuria siekiama keisti valstybinių pensijų mokėjimo tvarką. Tokias išmokas siūloma skirti atsižvelgiant ne tik į draudžiamąsias, bet į visas pajamas.
Valstybinių pensijų įstatymą pasišovęs keisti Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų partijos atstovas Jurgis Razma neslėpė, kad teikti tokias pataisas jį paskatino prieš kelias savaites kilusi diskusija „dėl vieno buvusio premjero“ pateikto prašymo skirti jam valstybinę pensiją.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlė Vyriausybei pensinio amžiaus sulaukusiam buvusiam premjerui Adolfui Šleževičiui skirti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją, kurios dydis – 800 litų.
Tokie ketinimai sukėlė ne vieno politiko, taip pat ir J. Razmos, pasipiktinimą, nes Vyriausybė deklaravo taupanti lėšas ir sustabdžiusi valstybinių pensijų skyrimą. Be to, A. Šleževičius vadinamas gana pasiturinčiu verslininku, galinčiu išgyventi ir be valstybės paramos. Pats A. Šleževičius nesileido į kalbas apie savo finansinę padėtį ir akcentavo, kad valstybinė pensija jam, kaip buvusiam premjerui, priklauso pagal įstatymą.
Valstybinių pensijų įstatyme teisė gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją numatyta Lietuvos piliečiams, kurie bent dvejus metus ėjo Seimo pirmininko, premjero, Aukščiausiojo ir Konstitucinio teismų pirmininkų pareigas, ir jeigu jie sulaukę pensinio amžiau negauna draudžiamųjų pajamų.
Tokia nuostata, anot J. Razmos, turi būti peržiūrėta. Todėl politikas siūlo keisti įstatymą ir numatyti, kad Vyriausybė nustatytų visų pajamų dydį, kurio neviršijus būtų galima pretenduoti į valstybės pensiją. Kiek į pensiją išėjęs asmuo turėtų gauti pajamų, kad galėtų tikėtis valstybinės pensijos, konservatorius nesiryžo siūlyti.
„Tai neturėtų būti visai maža suma – minimali alga ar bazinė pensija. Dėl pajamų dydžio turėtų apsispręsti Vyriausybė. Tačiau manau, kad kuklias pajamas gaunantis mokslininkas turėtų pretenduoti gauti valstybinę pensiją“, – portalui IQ.lt sakė J. Razma.
Tiesa, naujovės, jeigu tokioms pritartų Seimas, būtų netaikomos ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams pirmojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjams, antrojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjoms – motinoms, garbės donorams.
Politikas taip pat siūlo, kad jeigu valstybinės pensijos gavėjas turėjo daugiau pajamų už tą laikotarpį, per kurį jam buvo paskirta ir mokėta pensija, susidariusi permoka turėtų būti išieškota ne ginčo tvarka.
Pagal įstatymo projektą, iš valstybinių pensijų gavėjų sąrašo siūloma išbraukti Aukščiausiojo ir Konstitucinio teismų pirmininkus, kadangi teisėjų pensijos nustatytos specialiame įstatyme, o teismų vadovams tenkančios papildomos administravimo pareigos neturėtų jų atskirti nuo teisėjų korpuso ir juos prilyginti aukščiausiems valstybės pareigūnams politikams.
