Gegužę Kinijai priklausė 1,16 trln. dolerių vertės JAV Iždo vertybinių popierių.
„Pasaulis turėtų įspirti Amerikai į užpakalį“, – reitingų agentūrai „Standard & Poor’s“ sumažinus JAV skolinimosi reitingą skelbė Kinijos komunistų partijos kontroliuojamas laikraštis „Global Times“. Ir tai – tik vienas pavyzdys iš gausybės kandžių Kinijos žiniasklaidos ir ekonomistų pareiškimų, pasirodžiusių sumažėjus JAV reitingui. Tačiau analitikai sutinka, kad Kinija turėtų mažiau moralizuoti Amerikai ir labiau rūpintis savimi.
„Akivaizdu, kad Azija yra sunerimusi. Azijos šalys, ypatingai Kinija, yra pagrindinė supervalstybės kreditorė. Tos valstybės dar turi nemažą dalį savo rezervinės valiutos JAV doleriais. Tai reiškia, kad rezervai galėtų tirpti, o tai – labai nemalonu. Eksportuojančioms valstybėms rezervai yra labai svarbūs“, – portalui IQ.lt sakė „DnB Nord“ banko analitikė Jekaterina Rojaka.
Gegužę Kinijai priklausė 1,16 trln. dolerių vertės JAV iždo vertybinių popierių. Ir nors ši suma padarė Kiniją didžiausia JAV kreditore, ji sudarė tik 8 proc. visos JAV skolos, suskaičiavo CNN naujienų svetainė ir pabrėžė, kad Kinija turėtų rūpintis, kaip sumažinti savo priklausomybę nuo Vašingtono.
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda priminė, kad Kinija anksčiau šiek tiek mėgino mažinti priklausomybę nuo JAV dolerio. Tam tikrų žygių didinti euro dalį, pirkti auksą esą buvo, bet didžiausios sumos vis tiek liko JAV doleriais. „Dabar, kai kyla šitos problemos, sumažintas reitingas, jie susirūpinę tuo, kad nuvertėja patys vertybiniai popieriai, nuvertėja JAV doleris, jie patiria tiesioginių materialinių nuostolių“, – sakė G. Nausėda.
Tačiau dabar, jo teigimu, tai ne tik nuostolių klausimas, bet ir „signalas Kinijos valdžiai aktyviau diegti daugiavaliutinę idėją, vietoje monovaliutinės, ieškoti būdų, kaip pasaulio finansų sistemą padaryti labiau diversifikuotą ir labiau priklausomą nuo kitų valiutų, tame tarpe – ir nuo Kinijos juanio“.
G. Nausėdos manymu, kinai dabar daug aktyviau pradės propaguoti pastarąją idėją, nes tam yra rimtas pagrindas – JAV finansinės problemos.
J. Rojaka, nors ir sutiko, kad mažinti priklausomybę „yra geras dalykas“, patikino, kad kinams įgyvendinti šią idėją bus sunku, griežtas tonas šioje situacijoje nieko nepakeis, o kalbos apie naują rezervinę valiutą esą yra daugiau politinis, o ne ekonominis spaudimas.
„Problema yra tame, kad globalioje ekonomikoje daugelis šalių yra labai glaudžiai susijusios. Azija auga ne dėl vidaus vartojimo. Kai pradėjo augti vartojimas, iškart iškilo perkaitimo grėsmė ir Kinija turėjo atsistoti po vėsesniu dušu“, – tęsė J. Rojaka. Ji pridūrė, kad Kinija galėtų augti vien tik iš vidaus vartojimo, tačiau dar nėra tam pasirengusi – nepakankamai aukštas verslo ir gyventojų pragyvenimo lygis.
Analitikė sutiko, kad Kinija, būdama didžiausia JAV kreditore, gali staiga nutarti sumažinti savo investicijas į šią šalį. Tačiau, sumažėjus Kinijos įtakai, galėtų išaugti JAV skolinimosi kaina, o tai esą nebūtų palanku nei skolininkei, nei kreditorei.
G. Nausėda taip pat sakė, kad Kinijos priklausomybės nuo JAV mažinimas – pavojingas žaidimas. Bet koks didesnis Kinijos krustelėjimas arba žinios, kad ji bėga nuo JAV dolerio, esą automatiškai kirstų per dolerio vertę, o tai būtų nenaudinga pačiai Kinijai, nes žymi dalis jos aktyvų vis dar yra JAV doleriais. „Jeigu jie šitaip darytų ir sukeltų paniką, kirstų šaką, ant kurios patys sėdi. Nebent tik atsargiai, patyliukais, po truputį, nepaveikiant labai, nesukeliant papildomos panikos bangos“, – sakė ekonomistas.
