Panevėžys antrus metus iš eilės kovoja su kaštonų kenkėjais. Vos medžiams sužaliavus, šiemet į kaštonus miesto centre vėl pakabintos gaudyklės su feromonais.
Šįkart kenkėjus tikimasi pričiupti ne tik jomis, bet ir kamienus apjuostomis specialiomis juostomis, užkertančiomis kelią keršakandėms.
Prikabino gaudyklių
Kiek tokios priemonės padeda medžiams, tikimasi pamatyti jau antroje vasaros pusėje, kai išryškėja keršakandžių daromas poveikis.
O įvertinti rezultatus prireiks bent trejų metų.
Iš pirmo žvilgsnio į simpatiškus, paukščių lesyklėles primenančius namelius keršakandės viliojamos specialiais feromonais.
Tokios gaudyklės mieste išbandytos jau pernai.
Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stankūnienė sako, jog pernai darytos fotofiksacijos, kiek į gaudykles patenka kenkėjų, parodė, kad išties daug.
R. Stankūnienės teigimu, praėjusiais metais gaudyklės iškabintos vėliau, tad specialios juostos ant kamienų nenaudotos.
„Iš pradžių išbandėme tik gaudykles. Bet, kaip parodė fotofiksacijos, pagauta tikrai daug keršakandžių. Šiemet vėl stebėsime medžių būklę“, – tvirtino specialistė.
G. KARTANO nuotr.
Eksperimentuoja ant beveik devynių dešimčių medžių
Feromoninis masalas bus keičiamas kartą per mėnesį, o pačios gaudyklės iš medžių nuimtos spalį. Specialios juostos ant kamienų, pasak R. Stankūnienės, išbus tik mėnesį, nes vėliau jų nebeprireiks.
Į medžius šiemet kabinta po dvi gaudykles.
Iš Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos šiam tikslui šiemet skirta 7 630 eurų. Pernai ši suma nesiekė 6 000 eurų.
Kaip ir praėjusiais metais, kaštonų apsaugos priemonės naudojamos trijose miesto vietose: J. Basanavičiaus gatvės atkarpoje tarp Ukmergės ir Vilniaus gatvių, Aukštaičių gatvėje tarp J. Basanavičiaus ir Ramygalos gatvių bei Laisvės aikštėje
Iš viso taip nuo kenkėjų saugomi 89 medžiai.
„Norime kelerius metus pasižiūrėti, kiek tos priemonės turi įtakos medžių būklei. Jei matysime akivaizdžius rezultatus, imsimės priemonių ir kitose miesto vietose“, – paaiškino R. Stankūnienė.
Aukštaitijos sostinėje kaštonai sudaro apie 9 proc. visų medžių.
Jie puošia visus miesto parkus, keroja daugiabučių kiemuose, šalia gatvių.
Nemažas keršakandžių apniktų kaštonų masyvas auga Kultūros ir poilsio parke.
Kitiems pasiteisino
Pasak R. Stankūnienės, sprendžiant pagal kitų miestų patirtį, tokios gaudyklės pasiteisina.
Kaštonus puolančias keršakandes jau ne vienerius metus gaudo Vilnius, Kaunas, kai kurie kiti šalies miestai.
Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė „Sekundei“ yra sakiusi, kad feromonų gaudyklės kaštonuose jų mieste pasiteisino – medžiai mažiau pažeisti.
Kaune ši priemonė naudota daugiau nei dešimtmetį, tačiau ne visame mieste, o tik centrinėje jo dalyje, daugiau reprezentacinėse vietose.
Pernai gaudyklės laikinojoje sostinėje jau nebekabintos.
Puola ir ligos
Panevėžyje įvairūs kenkėjai ir grybelinės ligos puola ir kitus medžius.
Pasak R. Stankūnienės, kaip ir visoje Lietuvoje, kenčia spygliuočiai – pušys, eglės.
Ji svarsto, kad tam įtakos turi ir klimato kaita, dėl kurios daugėja kenkėjų.
Specialistės teigimu, Skaistakalnio parke susidarius jų židiniams, teko šalinti dalį džiūstančių eglių.
Miesto žalią rūbą puola ir grybelinės ligos. Jų pažeistų klevų auga Kultūros ir poilsio parke.
Grybelinės ligos kartkartėmis užpuola ir liepas.
„Kiekvienos rūšies medžiai turi savo ligų“, – sako R. Stankūnienė.
Apskritai, anot jos, miesto medžius specialistai vertina kaip vidutinės ir patenkinamos būklės.
Blogiau nei keršakandės
Pirmą kartą keršakandės Lietuvoje registruotos 2005 metais Klaipėdoje.
Vienintelis miestas, kur jų neaptikta, yra Visaginas, tačiau dėl paprastos priežasties – šių gražuolių medžių ten tiesiog nėra.
Jau ne vienerius metus kaštonines keršakandes tyrinėjantis gamtininkas, entomologas dr. Povilas Ivinskis „Sekundei“ yra pasakojęs, kad feromonų gaudyklės sugaudo tik patinėlius, tad populiacija mažėja. Pasak jo, skaičiuota, kad per savaitę į vieną gaudyklę pakliūdavo net 500–700 keršakandžių.
Tačiau, mokslininko manymu, ši priemonė nėra tokia efektyvi, kokia galėtų būti.
Anot jo, kai kurie miestai ant medžio kabina tik po vieną gaudyklę, o jų reikėtų daugiau.
Be to, pasak dr. P. Ivinskio, jei saugomi kaštonai tik šalia gatvių, netoliese daugiabučio kieme augantis medis lieka be gaudyklės, keršakandės sėkmingai keliauja nuo medžio ant medžio.
Natūralių priešų gamtoje jos turi nedaug, o ir tie nėra galingi. Iš paukščių jas pagauna nebent zylės.
Be to, pasak mokslininko, neseniai išryškėjo didesnė kaštonų bėda nei keršakandės – šiuos medžius pradėjo pulti grybelinė liga, dėl kurios kaštonai pradeda džiūti nuo viršūnės.
Kai kuriuose miestuose ji jau pasireiškusi.
