Kol kas realių recesijos ženklų didžiosios pasaulio valstybės nerodo, nerimas tikresnis tik biržose.
Ekonomikos ekspertai Lietuvoje viliasi, kad sumažintas JAV skolinimosi reitingas ir į tai nervingai reagavusios finansų rinkos nepradės naujos recesijos proceso, tačiau tokio scenarijaus neatmeta.
„Dėl problemų JAV trumpalaikio ryškaus efekto neturėtų būti, nes tiesioginis eksportuojančių Lietuvos įmonių sąryšis su JAV menkas, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje poveikis galimas“, – „Verslo žinioms“ teigė Jekaterina Rojaka, „DnB NORD“ grupės vyriausioji ekonomistė.
Jos teigimu, recesijos atveju kluptų ne tik Azijos šalių, kurios gausiai eksportuoja į JAV, bet ir Europos ūkio augimas, nes JAV pastaruoju metu tapo viena rimčiausių Vakarų Europos šalių eksporto partnerė. „Paskui Europą tai pajustų ir Lietuvos eksportuotojai. Jiems būtų sunkiau planuoti naujų darbo vietų kūrimą ir ryškesnes investicijas į gamybą“, – galimas problemas nurodo J. Rojaka.
Lietuvos finansų analitikų asociacijos valdybos narė Daiva Rakauskaitė teigia, kad ir JAV, ir Europoje vartojimas kurį laiką mažės, todėl tai gali kirsti ir Lietuvos eksportui, kuris daugiausia nukreiptas į Vakarų ir Šiaurės Europą.
Nerijus Mačiulis, „Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas, teigia, kad nors finansų rinkas apėmęs nerimas, jokių realių ženklų, kad trauktųsi kuri nors svarbi pasaulio ekonomika, kol kas nematyti.
„Finansų rinkos stipriai reagavo dėl trijų laiko atžvilgiu beveik sutapusių įvykių – kiek lėčiau nei planuota augusios JAV ir ES ekonomikos, JAV priimto taupymo plano, kuris reiškia, kad ateinančius 10 metų jos ekonomikos augimas bus dirbtinai slopinamas, ir JAV kredito reitingo sumažinimo. Tačiau nė vienas tų įvykių nerodo, kad kurios šalies pasaulio ekonomika būtų rimtoje situacijoje“, – „Verslo žinioms“ aiškino N. Mačiulis. Tačiau jis pripažįsta, kad nerimas finansų rinkose gali neigiamai paveikti vartotojų lūkesčius ir „realią“ ekonomiką, ypač jei investuotojų pasitikėjimas negrįžtų ilgesnį laiką.
„Šiandien Lietuvos įmonės yra kur kas konkurencingesnės, nes per krizę sugebėjo padidinti savo efektyvumą, o įmonių ir gyventojų finansiniai įsipareigojimai yra mažesni. Atsirado ir patirties, kaip tokiomis aplinkybėmis reikia elgtis“, – aiškina „Swedbank“ analitikas.
