Mažųjų laivų savininkai vengia švartuotis rekonstruotoje Danės upės krantinėje.
Kitą savaitę bus padėtas paskutinis parašas ant leidimo naudoti Danės upės pakrantę Klaipėdoje. Nors nuo jos nukritę jau žuvo keli žmonės, o krantinėje švartuojamų laivų savininkai nespėja skaičiuoti nuostolių dėl apdaužytų laivų, jokių naujų saugumo priemonių artimiausiu metu krantinėje įrengti nežadama.
Nuspręsti, ar rekonstruota Danės krantinės atkarpa nuo Danės žiočių iki Pilies tilto tinkama naudoti, valstybinės komisijos nariai turės rugpjūčio 18 dieną. Tą dieną uostamiestyje prasidės ir tarptautinė burlaivių regata. Kai kurie regatos dalyviai turėtų švartuotis ir Danės upės krantinėje.
Tačiau uostamiesčio savivaldybė tikina, kad komisijos posėdis ir regata vienas kitam netrukdys. Mat komisijos nariai, spręsiantys, ar galima leisti naudoti Danės krantinę, jos veikiausiai net nepamatys.
„Komisijos nariai gali posėdžiauti bet kurioje vietoje – jie neprivalo rinktis krantinėje. Jei kam pritrūks, galės nueiti dar kartą pasižiūrėti. O kiti komisijos nariai jau krantinę matę“, – IQ.lt paaiškino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.
Birželį valstybinė komisija pirmą kartą apžiūrėjo Danės krantinę ir pareiškė pastabų dėl mažų defektų. Kokie tai buvo defektai, šiandien IQ.lt negalėjo pasakyti net komisijos narė – Klaipėdos miesto savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėja Violeta Staskonienė. Liepos pabaigoje susirinkę komisijos nariai nusprendė, kad nedideli defektai ištaisyti.
Leidimą naudoti krantinę pasirašė visi komisijos nariai, išskyrus Kultūros paveldo departamento (KPD) atstovą – jis liepą vykusiame posėdyje nedalyvavo. Klaipėdos miesto savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas teigė, kad ankstesniuose posėdžiuose KPD atstovas dėl krantinės neturėjo jokių pastabų. Taigi ir paskutinį parašą ant leidimo eksploatuoti Danės krantinę bus galima gauti be vargo.
Nesaugu tik išgėrusiems?
Tačiau klaipėdiečiai viešose diskusijose ne kartą abejojo Danės krantinės saugumu. Per pastaruosius metus krantinėje į upę įkrito ir žuvo bent keturi žmonės. Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai viešai ne kartą svarstė, kad krantinėje galbūt reikėtų įrengti turėklus. Tačiau kol kas tokių darbų nebus imamasi: komisijos atstovai jau raštu patvirtino, kad krantinė yra saugi.
„Statistiškai visi nukentėjusieji Danės krantinėje buvo neblaivūs. Nuo Palangos tilto nušokę neblaivūs žmonės irgi žūsta. Tai nereiškia, kad ten reikia įrengti kokias tvoras. Galbūt efektyviau būtų imtis prevencijos, pavyzdžiui, Danės krantinėje uždrausti vartoti alkoholį“, – svarstė R. Zulcas.
Jo teigimu, krantinėje reikėtų pastatyti ir įspėjamuosius ženklus. Kol kas tokių ženklų nėra, nors dar tinkama naudoti nepripažinta krantine žmonės vaikšto kasdien.
R. Zulco nuomone, ateityje dėl krantinės saugumo būtų galima kviestis nepriklausomus ekspertus. Esą galbūt jie galėtų patarti, kaip užkirsti kelią nelaimėms krantinėje. Tačiau tai padaryti būtų galima tik valstybinei komisijai pripažinus, jog krantinę naudoti galima.
Nebemoka nuomos mokesčio
Priekaištų sulaukė ir krantinėje įrengtos vietos švartuotis mažiesiems laivams. Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos „Pajūrio laivai“ prezidentas Algirdas Valentinas teigė, jog krantinė visiškai nepritaikyta švartuotis mažiesiems laivams. Metaliniai krantinės skersiniai yra pernelyg išsikišę, todėl bangos į juos tranko laivus. Be to, A. Valentino nuomone, projektuotojai neįvertino Danės upės bangavimo.
„Daugybė laivų jau yra apgadinta – vieni daugiau, kiti mažiau. Vakarų europiečiai, mažaisiais laivais apsilankę uostamiestyje, Klaipėdą jau įtraukė į juoduosius sąrašus“, – tvirtino A. Valentinas. Todėl iš daugiau kaip 30 asociacijos narių turimų mažųjų laivų Danės krantinėje laikomi tik du.
Rekonstruotą Danės krantinę (išskyrus Klaipėdos jūrų uosto direkcijai priklausančią atkarpą) koncesijos būdu valdanti bendrovė „Klaipėdos laivų remontas“ artimiausiu metu skelbs konkursą guminėms atmušoms pirkti. Šios atmušos turėtų bent iš dalies sumažinti švartuojamiems laivams daromą žalą. Tačiau bendrovės direktorius Alvydas Butkus mano, jog visų krantinės problemų tai neišspręs.
„Ruošiant krantinės projektą nepakankamai buvo įvertinta upės tėkmė bei bangavimas. Guminės atmušos, kurias būtinai įrengsime, šiek tiek apsaugos laivus nuo žalojimo. Tačiau prastomis oro sąlygomis švartuotis šioje krantinėje vis tiek bus sudėtinga“, – teigė A. Butkus.
Jis tvirtino iki šiol nesulaukęs oficialių prašymų atlyginti patirtą žalą dėl niokojamų laivų. Tačiau asociacija „Mažieji laivai“, kurie iš „Klaipėdos laivų remonto“ nuomojasi dalį krantinės, su verslininkais sutarė dėl patiriamų nuostolių nuomos mokesčio nebemokėti.
Danės krantinėje gadinami ne tik laivai, bet kenčia ir pati pakrantė. Pernai kairiajame upės krante prišvartuotas laivas „Olga“ taip apdaužė krantinę, jog jos remontui teko išleisti per 50 tūkstančių litų.
