A. Lembergas – ir įtariamasis, ir kandidatas į premjerus.
Vienu įtakingiausių šalies oligarchų laikomas Aivaras Lembergas nedalyvaus pirmalaikiuose parlamento rinkimuose, tačiau sutiktų tapti premjeru, rašo Latvijos spauda. Nagrinėjama, kokias koalicijas partijos sudarys. Žiniasklaida taip pat rašo apie planus pakeisti įstatymus taip, kad bedarbio pašalpą galėtų gauti tik tie, kurie yra baigę bent 9 klases. Kita tema – apie pažangių idėjų nestokojantį sąvartyną.
A.Lembergas – oficialus kandidatas į premjerus
Įtakingasis Ventspilio meras A. Lembergas atsisako dalyvauti parlamento rinkimuose. Tačiau mielai užimtų premjero postą. Pasak A. Lembergo, būdamas vykdomojoje valdžioje jis kur kas daugiau nuveiktų Latvijos labui.
Dienraštis „Diena“ primena, kad partijai „Latvijai ir Ventspiliui“ vadovaujantis bei parlamento Žaliųjų bei valstiečių sąjungą kontroliuojantis A. Lembergas prieš kiekvienus rinkimus sukeldavo nemažai intrigų dėl savo galimo savo dalyvavimo juose. Likus keletui savaičių iki rinkimų A. Lembergas paprastai pareikšdavo atsisakąs siekti parlamentaro mandato, tačiau mielai sutiktų tapti premjeru. Žaliųjų ir valstiečių sąjunga jau oficialiai įvardijo A. Lembergą savo kandidatu į premjero postą.
Žalieji ir valstiečiai net surengė apklausą dėl partijos potencialių kandidatų į premjero postą. Už A. Lembergą pasisakė absoliuti respondentų dauguma.
Pasak dienraščio „Neatkarīgā rīta avīze“, A. Lembergas galėjo padėti žaliesiems bei valstiečiams pritraukti rinkėjų, jeigu būtų dalyvavęs rinkimuose. Tiesa, jis paragino savo rėmėjus balsuoti būtent už šią politinę jėgą, tad A. Lembergo atsisakymas dalyvauti rinkimuose partijai neturėtų labai pakenkti.
Tiesa, kai kurie politologai Žaliųjų ir valstiečių sąjungai naujajame parlamente pranašauja gerokai mažiau vietų nei dabar ji turi (iki šiol partija turėjo 22 vietas iš 100).
„Diena“ rašo, kad A. Lembergui tapti vyriausybės vadovu būtų itin sudėtinga, nes jis įtariamas sunkiais nusikaltimais. Londone šiuo metu nagrinėjama byla dėl akcinės bendrovės „Latvijas kuģniecība“ („Latvijos laivininkystė“) privatizavimo. A. Lembergui bei jo aplinkos žmonėms pateiktas 670 mln. litų ieškinys. A. Lembergas taip pat kaltinamas kyšių ėmimu itin stambiu mastu bei bandymu legalizuoti neteisėtai įgytas lėšas.
Tačiau „Neatkarīgā rīta avīze“ įsitikinusi, kad šiuo metu nagrinėjamos bylos – ne kliūtis A. Lembergo kelyje į premjero postą, nes jam iškeltos ne kriminalinio, o ekonominio pobūdžio bylos.
Teks bendradarbiauti su rusiškuoju bloku
Rugsejo 17 d. vyksiantiems pirmalaikiams Saeimos rinkimams besiruošiančios partijos jau dėlioja būsimųjų koalicijų modelius. Praktiškai visos dešiniosios partijos supranta, kad naujajame parlamente bendradarbiavimo su rusiškuoju „Santarvės centro“ bloku tikriausiai nepavyks išvengti.
Kaip rašo „Diena“, „Santarvės centrui“ dešiniosios partijos kelia dvi sąlygas – latvių kalbą pripažinti vienintele oficialia kalba šalyje bei viešai pripažinti sovietų okupacijos faktą Latvijoje. „Santarvės centras“ tai padaryti iki šiol delsė teigdamas, kad okupaciją būtina palikti istorikų kompetencijai.
Vienas bloko vadovų Rygos meras Nilas Ušakovas dienraščiui „Neatkarīgā rīta avīze“ sakė: „Paties okupacijos fakto aš neneigiu, tačiau man neramu, ar oficialiai pripažinus okupacijos faktą nebus pradėti persekioti Latvijos rusakalbiai“.
Tuo metu „Diena“ pateikia naujausią „Santarvės centro“ siūlymą: blokas ragina būsimojo parlamento kadencijos laikotarpiui paskelbti moratoriumą ir nebekelti klausimo dėl sovietų okupacijos bei latvių kalbos statuso.
Pasak „Santarvės centro“, šiuo metu būtina ne ginčytis ir kurstyti aistras, bet spręsti ekonomines bei socialines problemas. Tokį siūlymą politikai bei politologai vertina labai prieštaringai. Jis vadinamas netgi ultimatumu.
Paleistojo parlamento deputatas, vienu įtakingiausių oligarchų šalyje laikomas Ainaras Šleseris „Dienai“ sakė, kad, jo nuomone, prieš rinkimus nevertėtų tokiais pareiškimais kurstyti aistrų.
„Mes pasisakome prieš bet kokius moratoriumus, kita vertus, turime gerai pamąstyti, kaip į Latvijoje vykstančius ginčus reaguos pasaulis“, – „Dienai“ pabrėžė Žaliųjų ir valstiečių sąjungos Saeimos frakcijos vadovas Augustas Brigmanis.
Nori gauti bedarbio pašalpa – lankyk mokykla
„Diena“ rašo, kad vyriausybei pateiktose įstatymų pataisose numatoma, kad vyresni nei 15 metų gyventojai negalės registruotis darbo biržoje ir negaus bedarbio pašalpos, jei nebus baigę bent pagrindinės mokyklos (9 klasių).
„Mūsu tikslas – skatinti jaunimą mokytis ir baigti bent pagrindinę mokyklą. Naujosios pataisos palies būtent jaunus žmones. Iš 40-mečių ar 50–mečių to tikrai nebus reikalaujama“, – „Dienai“ sakė viena pataisų projekto autorių Dacė Reinika.
Pasak pareigūnės, šiuo metu yra užsiregistravę per tris tūkstančius 15-18 metų bedarbių. Dalis jų apskritai net nėra lankę mokyklos.
Kol kas nėra tikslios statistikos apie pagrindinės mokyklos nebaigusius jaunuolius. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, pernai 6 proc. devintokų nebaigė mokyklos. Ką jie šiuo metu veikia, nežinoma.
„Dienos“ kalbinti jaunuoliai sako, kad net ir priėmus įstatymų pataisas besimokančiųjų tikrai nepadaugės, nes daugelis negavusiųjų bedarbio statuso emigruos.
Sąvartyne „įdarbintos“ ir avys
Pažangios idėjos padėjo netoli Rygos esančio Getlinių sąvartyno paslaugų tarifus pastaraisiais metais sumažinti 28 proc. Verslo laikraštis „Dienas bizness“ primena, kad Getliniuose jau kuris laikas veikia elektrinė, kūrenama sąvartyne susidarančiomis dujomis. Bendrovei „Latvenergo“ per metus parduodama elektros energijos už 20 mln. litų.
Gaminant elektrą susidaranti šiluma nuo šiol bus naudojama ir moderniuose šiltnamiuose, kuriuose auginamos ekologiškos daržovės. Be to, dvi pastarąsias vasaras aplink sąvartyną ganėsi per 100 avių banda. Avys turėjo nuėsti žolę, kad ja neužželtų sąvartyno teritorija.
Pasak „Dienas bizness“, nupjauti žolę kiekvieną vasarą kainuodavo per 50 tūkst. litų. Avių „paslaugos“ – gerokai pigesnės. Be to, per vasarą ūgtelėjusios avys rudenį parduodamos ūkininkams.
