A. Camus 1957-aisiais – treji metai prieš tragišką žūtį autokatastrofoje.
Kai 1960-aisiais, praėjus dvejiems metams po Nobelio literatūros premijos įteikimo, prancūzų filosofas ir rašytojas Albertas Camus žuvo automobilio avarijoje, sukrėsta ir liūdesio prislėgta Prancūzija ilgai gedėjo užgesusio genijaus. Tačiau tuomet niekas neįtarė, jog tragiška avarija galėjo būti daugiau nei nelaimingas atsitikimas.
Britų naujienų portalas „The Guardian“ skelbia, jog italų laikraštis „Corriere della Sera“ iškėlė teoriją, neva už avarijos, pražudžiusios A. Camus, gali slypėti sovietų šnipai. Teorija pagrįsta italų akademiko ir poeto Giovannio Catellio pastebėjimais apie į italų kalbą neišverstas ir praleistas pastraipas čekų poeto ir vertėjo Jano Zabrana dienoraštyje. Praleistose eilutėse rašoma: „Aš girdėjau kai ką labai keisto iš žmogaus, kuris daug žinojo ir turėjo gerai informuotus šaltinius. Pasak jo, 1960 metais įvykusi automobilio avarija, kainavusi A. Camus gyvybę, buvo suorganizuota sovietų šnipų. Jie pradūrė padangą naudodami specialų įrankį, kuris joje padaro skylę ar kitaip ją pažeidžia, kai automobilis išvysto greitį“.
„Įsakymas buvo duotas asmeniškai (Dmitrijaus Trofimovičiaus) Šepilovo, Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministro. Tai buvo atsakas į 1957 metais Prancūzijos žurnale „Franc-tireur“ išspausdintą straipsnį, kuriame Camus kaltina Šepilovą dėl įvykių Vengrijoje“. Straipsnyje minima, kad Šepilovo sprendimu į Vengriją buvo nusiųsti kariai sustabdyti sukilimą.
Po metų laiko A. Camus užsitraukė sovietų viršūnių nemalonę antrą kartą. Rašytojas palaikė rusų rašytoją, Nobelio premijos laureatą Borisą Pasternaką, kurio kūrinys „Daktaras Živago“ buvo uždraustas Stalino.
Po avarijos A. Camus kišenėje rastas taip ir nepanaudotas traukinio bilietas iš Provanso į Paryžių. 46-erių rašytojas ketino grįžti po Kalėdų atostogų su savo žmona Francine bei dvyniais Catherine ir Jeanu. Tačiau rašytojui lemtingu tapo jo leidėjo ir draugo Michelio Gallimardo pasiūlymas jį pavėžėti. A. Camus žuvo, kai M. Gallimardo automobilis nuvažiavo nuo slidaus kelio ir trenkėsi į medį.
Kartu su traukinio bilietu policija rado ir 144 puslapių rankraštį, pavadintą „Pirmasis žmogus“, kuris pasakoja apie A. Camus vaikyste Alžyre. Pats autorius nepabaigtą novelę manė būsiant geriausia iš jo darbų.
Iškelta teorija dėl A. Camus žūties sulaukė ir skeptiškos nuomonės. BBC korespondentas Paryžiuje Olivieris Toddas, 2000 metais išleidęs biografiją „Albertas Camus: Gyvenimas“, britų laikraščiui „The Observer“ pasakojo, kad rinkdamas medžiagą knygai jis daug laiko praleido dirbdamas su Sovietų Sąjungos archyvais, tačiau nesusidūrė su įsakymu nužudyti rašytoją. O. Toddas mano, kad teorija, kaltinanti KGB, neturi pagrindo.
