Pablogėjus sveikatai, 53-ejų panevėžietis buvo priverstas mesti darbą ir tapo Užimtumo tarnybos klientu.
Nors šiai vyras pateikė gydytojų rekomendacijas, jam vis tiek buvo siūlyti fiziškai sunkūs darbai. Jų atsisakius grėstų netekti bedarbio statuso.
Panevėžiečiui teko belstis į įvairių institucijų duris, kol pagaliau išgirdo, kad Užimtumo tarnyba privalo atsižvelgti į bedarbių sveikatos bėdas.
Gydytojo rekomendacija – ne įrodymas
Panevėžietis 53-ejų Donatas V. pasakoja turintis rimtų sveikatos problemų: kenčia nuolatinius stuburo ir sąnarių skausmus, kamuoja hipertenzija.
Dėl prastos sveikatos jam netgi teko palikti darbą ir registruotis Užimtumo tarnyboje.
Šiai panevėžietis pateikė gydytojos išduotą pažymą, kurioje aiškiai nurodyta, kad bent pusmetį negalėsiantis dirbti sunkaus fizinio darbo.
Tačiau vietoje supratimo Donatas pasakoja susidūręs su biurokratine siena.
Pasak jo, Užimtumo tarnybos konsultantė pareiškė, kad tokia gydytojos pažyma negalioja, o jei yra sveikatos problemų, privalo turėti nustatytą negalią.
Toks konsultantės pareiškimas Donatą gerokai nustebino, nes negalios nustatymas – ilgas procesas, o jis šiuo metu atlieka visus reikalingus tyrimus ir laukia specialistų išvadų.
Nors pateikė medicininius dokumentus, Užimtumo tarnyboje jam ir toliau siūlomi darbai, kurių dėl sveikatos nepajėgtų dirbti.
Atsisakius tokių pasiūlymų, pagrasinta išbraukti iš darbo ieškančių asmenų sąrašo.
Donatas baiminasi, kad netekęs bedarbio statuso turėtų iš savo kišenės mokėti už gydymą, o šiuo metu vizitų pas gydytojus kaip niekad daug.
„Nusiuntė į vieną įmonę dirbti kroviku, bet aš negaliu net normaliai susilenkti, ką jau kalbėti apie didesnių svorių kilojimą“, – pasakoja Donatas, turintis rimtų bėdų dėl stuburo.
Teisybę rado
Ieškodamas sprendimo, panevėžietis kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, tačiau ten išgirdo tik patarimą tartis su Užimtumo tarnybos skyriaus vadove.
„Juk čia ne koks turgus, kad būtų galima derėtis“, – tokiu pasiūlymu stebisi Donatas.
Vėliau panevėžietis susisiekė su Lygių galimybių tarnyba.
Ten jam patarta paprašyti oficialaus raštiško paaiškinimo, kodėl gydytojos pažyma, kuri yra oficialus medicininis dokumentas, Užimtumo tarnybai negalioja.
Pasak panevėžiečio, situacija pradėjo keistis tik tada, kai jis nuvyko pas Užimtumo tarnybos Panevėžio departamento direktorę.
Per pokalbį jis aiškiai įvardijo, kad reikalingas raštiškas atsakymas, kodėl ignoruojamos medikų rekomendacijos. Gavęs atsakymą, kreipsis į Lygių galimybių tarnybą.
„Paaiškėjo, kad teisės aktai įpareigoja Užimtumo tarnybą atsižvelgti į asmens sveikatos būklę, tik kažkodėl visa tai buvo ignoruojama. Man pavyko pasiekti savo tiesą ir nebesu siunčiamas dirbti sunkių fizinių darbų, bet kiek yra žmonių, kurie tiesiog tokiose situacijose nuleidžia rankas“, – sako Donatas.
Gerina statistiką?
Panevėžietis svarsto, kad toks Užimtumo tarnybos konsultantų elgesys, ignoruojant medikų rekomendacijas, tėra tik noras bet kokia kaina gerinti nedarbo statistiką.
„O gal čia tiesiog norima parodyti, kaip puikiai dirba Užimtumo tarnyba? Bet kokiomis aplinkybėmis stumia dirbti, nesigilindama, ar sveikata leidžia. O negalinčiuosius tiesiog išbraukia iš sąrašų – ir statistika graži“, – spėja Donatas.
Anot jo, nors į ilgalaikius bedarbius dažnai žiūrima kaip į nenorinčiuosius dirbti, nereikėtų visų matuoti pagal vieną kurpalį – tikrai yra tokių, kuriems dirbti fiziškai sunkius darbus nebeleidžia sveikata.
Jis ir pats kone du dešimtmečius dirbo duonos kombinate sandėlininku, vėliau – apsaugoje.
„Susigadinau sveikatą stumdydamas konteinerius su keliais šimtais duonos kepalų. Kol esi jaunas, neįvertini, kad tokios darbo sąlygos vėliau gali skaudžiai atsiliepti“, – teigia panevėžietis.
Anot Donato, bandymai su darbdaviais kalbėti apie sunkias darbo sąlygas anuomet būdavo greitai nutraukiami ir primenama, kad į vieną darbo vietą laukia dešimtys žmonių.
„Tikrai ne pats susigalvojau sirgti. Deja, dabar net reabilitacija nepadeda“, – pabrėžia pašnekovas.
Vien pažymos neužtenka
Užimtumo tarnybos atstovės spaudai Mildos Jankauskienės teigimu, kadangi asmuo nėra davęs sutikimo tretiesiems asmenims komentuoti situaciją, tarnyba gali pateikti tik bendro pobūdžio informaciją.
Visi darbo pasiūlymai, pasak M. Jankauskienės, teikiami vadovaujantis teisės aktų nuostatomis.
Jei klientas turi sveikatos problemų ir negali dirbti tam tikrų darbų, dėl tinkamumo dirbti nustatyta tvarka turi pateikti atitinkamus dokumentus.
Jei klientas nepateikia informacijos iš Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros apie asmeniui išduotą sprendimą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, Užimtumo tarnybos specialistas gali paprašyti kliento pateikti sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos Privalomo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą arba asmens medicininę knygelę (sveikatos pasą).
„Nepateikus minėto dokumento, laikoma, kad klientas neturi sveikatos apribojimų dirbti siūlomą darbą. Visgi, jeigu klientas konsultacijos metu prieš teikiant darbo pasiūlymus specialistui įvardija sveikatos problemas ir pateikia turimą gydytojo pažymą, kurioje aiškiai apibrėžta, kokių darbų jis negali dirbti, tuomet specialistas gali sutarti su asmeniu ir atsižvelgti, kokie bus teikiami tinkamo darbo pasiūlymai. Gavus nurodytą dokumentą, pakartotinai yra įvertinamos kliento įsidarbinimo galimybės bei priimami situaciją atitinkantys sprendimai“, – komentavo M. Jankauskienė.
Tik laikinas saugiklis
Spaudos atstovės teigimu, specialistai vertina realias darbo rinkos galimybes ir konkretaus žmogaus situaciją.
„Šiuo minimu atveju neaišku, kokią klientas pažymą pateikė, nes vien šeimos gydytojo rekomendacijos nepakanka. Visgi stebime ir žmogiškąjį faktorių – neretai pasitaiko atvejų, kai darbo ieškantys žmonės ieško būdų nepriimti darbo pasiūlymų, nurodydami sveikatos problemas. Kiekvienas toks atvejis analizuojamas“, – teigė Užimtumo tarnybos atstovė.
M. Jankauskienė atkreipia dėmesį, kad Užimtumo tarnyba sukurta taip, jog veiktų kaip laikinas saugiklis žmogui netekus pajamų.
Nėra galimybės tiesiog pasirinkti gyventi iš nedarbo išmokos vietoje darbo: išmoka skiriama tik tiems, kurie yra sukaupę reikiamą socialinio draudimo stažą ir turi bedarbio statusą, o jos paskirtis – užtikrinti minimalų pragyvenimą, kol ieškoma darbo.
Be to, ši išmoka yra laikina – ji mokama iki devynių mėnesių, todėl negali būti alternatyva darbui.
Bedarbiui siūlomos laisvos darbo vietos, organizuojami susitikimai su darbdaviais, konsultuojama dėl darbo paieškos. Tokiu atveju asmeniui kyla ir aiškios teisės bei pareigos – jis privalo aktyviai ieškoti darbo, reaguoti į pasiūlymus, o šių pareigų nevykdymas gali lemti registracijos nutraukimą.
„Asmenys, gaunantys išmoką, turi bendradarbiauti su Užimtumo tarnyba, dalyvauti siūlomose priemonėse, priimti tinkamus darbo pasiūlymus. Kitaip tariant, sistema turi aiškius saugiklius, kad nebūtų piktnaudžiaujama“, – komentavo M. Jankauskienė.
Keisis tvarka
Kad tokių piktnaudžiavimų būtų mažiau, nuo šių metų liepos laukia ir nedarbo išmokų tvarkos pokyčiai. Nuo liepos 1-osios kintamoji išmokos dalis pirmiems trims mėnesiams sudarys 45 proc. buvusio atlyginimo, vėliau mažės iki 35 proc. 4–6 mėnesį ir 25 proc. 7–9 mėnesį.
Pasak M. Jankauskienės, daugiau išmokų bus susieta su realiomis buvusio darbo pajamomis. Taigi dirbantys ilgiau arba uždirbantys daugiau žmonės gaus proporcingai didesnę paramą. Mažiau gaus tie, kurie turėjo tik trumpą darbo patirtį.
Naujovė bus ir ta, kad laikotarpiai, kai žmogus gauna nedarbo išmoką, nebus įskaičiuojami į darbo stažą.
„Tai reiškia, kad nedarbo laikotarpis neprideda papildomų socialinių garantijų, todėl žmonės bus skatinami aktyviau ieškoti darbo. Tikimasi, kad naujoji tvarka skatins darbo ieškančius klientus aktyviau ieškoti naujo darbo ir persiorientuoti į pelningesnes ar paklausesnes profesijas“, – teigė M. Jankauskienė.
