D. Frejus.
Penktadienį jau pasibaigus prekybai JAV reitingų agentūra „Standard & Poor‘s“ paskelbė apie savo sprendimą sumažinti JAV valstybės ilgalaikį skolinimosi reitingą vienu laipteliu iki AA+. Tai precedento neturintis atvejis, kuomet rezervinės valiutos statusą turinti valstybė netenka didžiausio patikimumo skolininko statuso.
Šis reitingų agentūros sprendimas priimtas rinkoms labai nepalankiu metu: vis dar nematyti Europos valstybių skolos problemų galo, naujausi JAV ekonomikos duomenys rodo lėtėjantį augimą, bendrovių skelbiami veiklos rezultatai taip pat vis dažniau nepateisina analitikų lūkesčių (čia galbūt ir pačių lūkesčių problema). Todėl rinkos lūkesčiai jau ir taip toli gražu nėra optimistiški, o pasaulio akcijų indeksai sparčiai krito visą praėjusią savaitę.
Po tokių naujienų šiandien Azijos akcijų rinkos dar krito 3-4 procentais. Europos akcijos pinga kiek nuosaikiau – apie 2-3 proc., čia gelbsti Europos centrinio banko sprendimas pradėti pirkti Italijos ir Ispanijos obligacijas rinkoje. Vis dėlto tolimesnę kryptį padiktuos JAV rinka.
Prognozuoti tolimesnę įvykių eigą be galo sunku. Viena vertus, JAV reitingo sumažinimas turėtų sumažinti JAV skolos ir valiutos patrauklumą, tačiau, kita vertus, neramumų laikotarpiu pinigai istoriškai yra linkę plūsti į valstybės obligacijas, kurios bent jau pačių JAV investuotojų vis dar laikomos saugiausiomis. Reaguodamos į galimą ekonomikos sulėtėjimą pinga ir žaliavos, ypač nafta ir pramoniniai metalai, o tai savo ruožtu nieko gera nežada nuo žaliavų priklausomoms besivystančioms valstybėms (Rusijai, Brazilijai).
Kuo objektyviai gali grėsti ši situacija ateityje? „Standard & Poor‘s“ yra tik viena iš trijų įtakingiausių reitingų agentūrų. Kitos dvi – „Moody‘s“ ir „Fitch“ – praėjusią savaitę patvirtino nepakeistą aukščiausią JAV kredito reitingą. Todėl techniškai šis sprendimas kol kas nedaro įtakos bankinės sistemos stabilumui ar valstybės galimybėms skolintis. Tačiau jei sprendimą sumažinti reitingus priimtų ir kitos agentūros, bankams gali kilti rūpesčių pasiskolinti naudojant JAV obligacijas kaip užstatą, o tai jau grėstų likvidumo trūkumu ir nauju kredito „čiaupų“ užsukimu.
Kol kas problemų tarpbankinio skolinimo rinkoje nesimato – Europos tarpbankinės palūkanų normos EURIBOR ir LIBOR šiandien netgi šiek tiek sumažėjo. Savo ruožtu kaip teigiamą faktorių reiktų paminėti tai, kad lyginant su 2007-2008 metais bendras įmonių ir bankų įsiskolinimo lygis yra gerokai mažesnis, todėl laikini likvidumo sutrikimai neturėtų daryti tokio ryškaus poveikio platesnei ekonomikai kaip prieš trejetą metų. Akcijų kainos taip pat nėra tokios aukštos kaip anuomet, o investuotojų optimizmas gerokai atslūgęs.
Didžiausių pasaulio pramoninių valstybių (G7) vadovai jau suskubo rinkai duoti pažadą „dėti visas pastangas“, kad būtų išvengta neracionalių svyravimų valiutų ir kredito rinkose, tačiau jų priemonių arsenalas gerokai sumažėjęs: palūkanos jau artimos nuliui, o tolimesnį išlaidavimą riboja augančios tų pačių valstybių skolos.
Atsižvelgiant į lėtesnes augimo prognozes ir gilėjančias valstybių skolos problemas, dideli rinkų svyravimai yra neišvengiami. Egzistuoja galimybė, kad po stipraus pastarųjų dienų kritimo akcijų kainos kažkuriuo momentu šoktelės aukštyn, tačiau atsižvelgiant į šiandienos aplinkybes prognozuoti greitą „bulių rinkos“ sugrįžimą būtų drąsu. Atsargesniems investuotojams greičiausiai būtų protinga kuriam laikui pereiti į saugesnius aktyvus (pvz., pinigų rinkos priemones ir trumpalaikes investicinio reitingo obligacijas).
____________________
Donatas Frejus yra „Orion Securities“ Investicijų valdymo skyriaus vadovas
