Viena iš galimų krizės Europoje pasekmių – sumažėjęs vartojimas.
Analitikams matuojant, kokio gylio bus antroji globalios krizės duobė, Lietuvoje svarstoma, kad antrą kartą šalies ekonomika tokio didelio nuosmukio nepatirs. Tačiau eksporto, o kartu ir bendrojo vidaus produkto augimo rodikliai nebeatrodys įspūdingai.
Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) analitikas, pripažino, kad akcijų rinkas apėmusi panika mūsų šalies gamintojams kelia nerimo, juolab kad ekonomikos lėtėjimas jaučiamas visuose pasaulio regionuose.
Lietuvos verslas labiausiai abejoja dėl eksporto perspektyvų Europoje, kur pavienių šalių valstybės skolų problema gali virsti visos euro zonos fiskaline krize.
Tačiau, anot A. Izgorodino, nuosmukio buvo laukiama. Mat pirmą ekonomikos augimo etapą lėmė ne tik valstybių skatinimo programos, bet ir įmonių pastangos padidinti per krizę ištuštėjusių prekių atsargas. O šiuo metu tam, kad būtų galima suvaldyti viešųjų finansų padėtį ir sumažinti augančias kainas, pasaulio šalys griežtina finansinę ir monetarinę politiką. Todėl akivaizdu, kad ekonominis klimatas turės keistis.
Lėtėjantį pasaulio ekonomikos tempą jau pajuto ir Lietuvos pramonė, kuri po krizės tapo dar labiau priklausoma nuo eksporto.
„Mūsų šalies pramonės gamybos apimtys sparčiai lėtėja. Tokios tendencijos turėtų išlikti ir antrą šių metų pusmetį, nes pramonės įmonių lūkesčiai prastėja – tik 40 proc. apklaustų įmonių atstovų tikisi, kad eksportas didės, nors metų pradžioje tokių buvo 70 proc.“, – sakė A. Izgorodinas ir prognozavo, kad lėtėjant eksportui lėtės ir Lietuvos ekonomikos augimas.
Vilkyškių pieninę neramina ir nuotaikos Rusijoje, kur įmonė eksportuoja nemažai produkcijos. Rusija yra labai priklausoma nuo naftos kainos, o šios pastaruoju metu krenta.
Statistikos duomenys liudija, kad labiausiai pramonės gamyba padidėjo šių metų sausį (beveik 30 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu), tačiau šių metų birželį produkcijos pagaminta tik dešimtadaliu daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
Lietuva pamokas išmoko pati
Finansų analitikų asociacijos (FAA) narys, bendrovės „RSA Insurance“ Vidurio ir Rytų Europos investicijų direktorius Gintaras Rutkauskas abejojo, ar Lietuvą gali užklupti dar vienas ryškus ekonomikos nuosmukis, kokį mūsų šalis patyrė 2009-aisiais.
Labiausiai tikėtinas scenarijus – prastėjantys gyventojų lūkesčiai, sumenkęs vartojimas, kurį lydės mažesnės gamybos apimtys. Jeigu gyventojai vėl pradės taupyti, gali būti, kad mažmeninė prekyba neteks 13-14 proc. apyvartos prieaugio, fiksuoto šiais metais.
Lietuva, skirtingai nei kai kurios kitos Europos šalys, nesulaukė itin didelės finansinės paramos, o daugumą fiskalinių problemų išsprendė savo jėgomis.
Įmonės yra išmokusios ankstesnio sunkmečio pamokas ir sugebės perorientuoti užsakymų srautus, tad gamybos apimtys neturėtų mažėti daugiau kaip 10-15 proc.
„Jeigu Europoje ir Jungtinėse Valstijose kils antroji krizės banga, ji, be abejo, užkabins ir Lietuvą. Mažėjant vartojimui Vakaruose, turėtų mažėti užsakymų ir mūsų šalies gamintojams, – dėstė G. Rutkauskas. – Tačiau galimas nuosmukis pramonei nebus toks skausmingas kaip pirmoji krizės banga“.
Daugumos šalies gamintojų apyvartos, pašnekovo teigimu, šiuo metu vis dar tebėra mažesnės nei prieškriziniais metais. Tačiau įmonės yra išmokusios ankstesnio sunkmečio pamokas ir sugebės perorientuoti užsakymų srautus, tad gamybos apimtys neturėtų mažėti daugiau kaip 10-15 proc.
Vis dėlto FAA narys neskuba prognozuoti, kad viso eksporto kreivė pasuks žemyn. Jis priminė, kad Vakarų Europoje sumažėjus vartojimui, nemažai Senojo žemynų įmonių importo srautus iš brangstančios Kinijos permetė į artimesnes valstybes.
„Lietuvos bendrovės, sugebančios įvykdyti nedidelius užsakymus, tapo konkurencingesnės nei Kinijos gigantai. Taigi mūsų verslas, nuolatos ieškantis partnerių užsienyje, turėtų rasti kam parduoti savo produkciją. Gali būti, kad kai kurios įmonės iš nuosmukio Europoje tik laimės ir gaus papildomų užsakymų“, – svarstė G. Rutkauskas.
Į krizės kamuojamą Europą žengia kinai
Tačiau konkurencija su Kinija kai kurioms įmonėms vis dar yra didesnis galvos skausmas už laukiamą ekonomikos krizę.
Romualdas Daukantas, metalo apdirbimo bendrovės „Grąžtai“ komercijos direktorius, tvirtino, kad įmonė jau susidūrė su eksporto mažėjimo tendencijomis. Tačiau jos labiau susijusios ne su ekonomikos padėtimi eksporto rinkose, o su Kinijos įmonių dominavimu. Kinai, dar beveik prieš 8 metus išsikovoję Vakarų Europos įmonių standartinių produktų užsakymus, šiuo metu patys žengia į Europą ir perka metalo pramonės fabrikus.
„Mes su kinais sugebame konkuruoti tik gamindami nestandartinius, vadinamuosius nišinius, alternatyvius produktus. Šiuo metu daugiau užsakymų gauname iš Lotynų Amerikos, o ne iš Europos, kurią „užkariavo“ kinai“, – teigė R. Daukantas, kuriam gana dažnai tenka atsakyti į klausimą, kodėl lietuviški grąžtai yra brangesni už vokišku prekės ženklu pažymėtą produkciją, pagamintą Kinijoje.
R. Daukanto teigimu, metalo pramonė yra visiškai priklausoma nuo užsakymų Vakarų rinkose. „Vakarų gamintojai gali rinktis, kur gaminti produkciją: Kinijoje, Lietuvoje ar kitoje pigesnėse šalyje. Todėl spaudimas mažinti kainas yra didžiulis. O mes stumiami į padėtį, kai gaminti produktą gali nebeapsimokėti“, – kalbėjo įmonės atstovas.
Neramina pokyčiai Rusijoje
Kitų pramonės šakų atstovai viliasi, kad virš Europos besitvenkiantys krizės debesys didelės žalos nepadarys.
Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius susidariusios padėties kol kas nedramatizuoja, bet jau pradėjo svarstyti galimus „juoduosius scenarijus“. Jis prisiminė, kad pirmąją krizės bangą pieno pramonė pajuto viena pirmųjų. O kol kas rimtesnių signalų dėl galimo įvykių pasikartojimo nesulaukta.
„Maisto pramonė ir per ankstesnį sunkmetį nukentėjo bene mažiausiai iš kitų ūkio sektorių. Žmonės gali atsisakyti įvairių pirkinių, o maisto – ne. Tačiau jeigu pasaulis išgyvens recesiją, tai pajus ir pieno perdirbimo sektorius“, – kalbėjo įmonės vadovas.
Vilkyškių pieninę neramina ir nuotaikos Rusijoje, kur įmonė eksportuoja nemažai produkcijos. „Rusija yra labai priklausoma nuo naftos kainos, o šios pastaruoju metu krenta. Be to, pasirodė informacija, kad Rusija kitąmet gali devalvuoti rublį, o dėl to mūsų produkcija būtų mažiau konkurencinga“, – kalbėjo G. Bertašius.
G. Rutkauskas: „Pastaruoju metu bedarbiams buvo atsiradusi viltis susirasti darbą. Tačiau jeigu ekonomika sustos, daugiau darbo vietų nebus sukurta ir žmonės gali likti be darbo dar dvejus metus“.
Darbo vietų teks palaukti
Skaudžiausią antrojo ekonomikos krestelėjimo smūgį gali pajusti darbo rinka. „Pastaruoju metu bedarbiams buvo atsiradusi viltis susirasti darbą. Tačiau jeigu ekonomika sustos, daugiau darbo vietų nebus sukurta ir žmonės gali likti be darbo dar dvejus metus“, – prognozavo FAA narys G. Rutkauskas.
Tokį scenarijų regi ir LPK analitikas A.Izgorodinas: „Jeigu bus fiksuojamas nuosmukis eksporto rinkose, įmonės nustos eksportuoti, atsisakys plėtros planų, o galbūt – ir dalies darbuotojų. Tai suduos smūgį ir vidaus vartojimui, bus surenkama mažiau mokesčių į šalies biudžetą, suprastės mūsų šalies viešųjų finansų padėtis, nes karpyti ir taupyti nebeturime kur“.
Tačiau jis linkęs tikėtis ne tokios dramatiško įvykių eigos.
„Manau, kad ekonomika ir toliau augs, tik lėtesniais tempais. Tačiau jeigu įvykiai klostysis taip, kaip klostosi pastarąsias dienas, negalima atmesti tikimybės, kad pasaulio ekonomika išgyvens antrą recesijos etapą, – prognozavo LPK analitikas. – Tuomet ir Lietuvos ekonomika neišvengs nuosmukio“.
G. Rutkauskas taip pat tikisi, kad vyriausybės imsis vis naujų priemonių siekdamos mažinti krizės padarinius ekonomikai: „Matyt, kad šalys susitars spausdinti daugiau pinigų ir skirti dar didesnę paramą ekonomikos šakoms, kurios gali labiausiai nukentėti, pirmiausia – finansų sektoriui“.
Tiesa, Lietuvos finansų sektorius, jau atsikratęs milijoninių nuostolių, neturėtų smarkiau nukentėti, juolab kad Skandinavijos šalių bankai išlaikė stiprias pozicijas.
„Norisi tikėti, kad vyriausybės ir Europos centrinis bankas imsis priemonių, kad būtų suvaldyta situacija ir išvengta skaudžių pasekmių. Manau, kad tokių priemonių buvo galima imtis daug anksčiau“, – svarstė ir Vilkyškių pieninės vadovas G. Bertašius.
