Daugelį metų minimalias kaupiamąsias įmokas mokėję daugiabučių gyventojai netrukus sulauks pokyčių. Nuo liepos pradžios šių įmokų dydis bus glaudžiai susijęs su realia namo būkle.
Tie namai, kurie neturės ilgalaikio remonto plano ar bus prastos būklės, susidurs su didesnėmis finansinėmis prievolėmis. Kai kuriais atvejais kaupiamosios lėšos gali didėti net kelis kartus.
Tikimasi, kad naujoji tvarka paskatins gyventojus labiau rūpintis savo turtu.
Didins koeficientą
Jau nuo šių metų liepos 1-osios daliai daugiabučių gyventojų gali augti kaupiamosios įmokos.
Kokios jos bus, priklausys nuo to, ar namas turi patvirtintą ilgalaikį remonto planą ir kokia yra jo techninė būklė.
Numatyta, kad minimalus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas bus tiesiogiai susietas su pastato technine būkle. Kuo ji prastesnė, tuo taikomas koeficientas bus didesnis: gera būklė reiškia, kad tarifas nesikeičia (šiuo metu minimalus tarifas yra 0,1025 euro už kvadratinį metrą), vidutinė ar patenkinama – jis gali būti dvigubinamas, bloga – trigubinamas, labai bloga ar kritinė – didinamas keturis kartus.
Pavyzdžiui, 50 kvadratinių metrų buto savininkas, priklausomai nuo pastato būklės, galėtų mokėti apie 5,13 euro, 10,25 euro, 15,38 euro arba 20,50 euro per mėnesį.
Bet kokiu atveju bendras mėnesinės įmokos tarifas negalės viršyti maksimalaus dydžio, kuris šiemet siekia 1,2811 euro už kvadratinį metrą.
Naujiems ar jau renovuotiems daugiabučiams numatyta lengvata – penkerius metus jiems gali būti taikomas iki 50 proc. mažesnis tarifas, atsižvelgiant į mažesnį neatidėliotinų darbų poreikį.
Fiksuos automatiškai
Duomenys apie daugiabučių techninę priežiūrą kaupiami praėjusiais metais pradėjusioje veikti Pastatų duomenų banko informacinėje sistemoje (PDBIS).
Remiantis šiais duomenimis, automatiškai nustatoma pastato techninė būklė, fiksuojami defektai ir pateikiamos rekomendacijos dėl jų šalinimo. Tiesa, sistemoje dar nėra jokių duomenų apie didžiąją dalį daugiabučių.
Savo namų darbus iki liepos turėtų padaryti ir daugiabučių gyventojai – parengti ilgalaikį remonto planą.
Tai dokumentas, kuriame numatoma, kokie darbai name bus atliekami, kokia jų seka, preliminarios kainos ir terminai.
Ilgalaikį planą gali parengti namo administratorius, techninės priežiūros specialistai arba bendrijos pirmininkas, pasitelkęs specialistų pagalbą. Tačiau toks planas įsigalioja tik tada, kai jam pritaria gyventojų dauguma.
Skaičiuos pagal formules
Daugiabučius administruojančio Panevėžio butų ūkio direktorius Vidmantas Žukauskas pabrėžia, kad pagrindiniai sprendimai dėl daugiabučių priežiūros ir atnaujinimo priklauso patiems gyventojams bei bendrijoms, o administratoriaus vaidmuo šiuo atveju yra labiau konsultacinis.
„Mes turime nedidelę įtaką – viską sprendžia pačios bendrijos. Mūsų pareiga pateikti kasmetinių apžiūrų aktus, pagal kuriuos gyventojai turėtų nusistatyti prioritetus ir planuoti darbus“, – aiškina V. Žukauskas.
Anot jo, nuo liepos 1-osios kaupiamųjų įnašų dydžiai bus apskaičiuojami pagal nustatytas formules ir tiesiogiai priklausys nuo numatomų darbų apimties ir namo būklės.
„Name visuomet yra darbų. Kaip sakau, lazda turi du galus – delsiant finansinė našta galiausiai vis tiek tenka gyventojams arba bendrijai.“
V. Žukauskas
„Jeigu yra darbų, kuriuos būtina atlikti daugiabutyje, automatiškai didėja ir kaupiamosios lėšos“, – sako V. Žukauskas.
Vis dėlto situacija skirtinguose namuose nebus vienoda.
Kai kur gyventojai pokyčių gali ir nepajusti, ypač jei bendrijai vadovauja iniciatyvūs pirmininkai, jau anksčiau pasirūpinę didesnėmis kaupiamosiomis įmokomis.
Yra daugiabučių, kurie gerokai didesnes kaupiamąsias įmokas renka visus metus. Dar kiti šias įmokas pasididina pasibaigus šildymo sezonui.
Delsti rizikinga
Įstatymais griežtai reglamentuota, kad kaupiamosios lėšos gali būti naudojamos tik remonto darbams. V. Žukausko teigimu, didėjant įmokoms atsirastų daugiau galimybių įgyvendinti suplanuotus darbus.
Didesnės sukauptos sumos galėtų paskatinti ir pačius gyventojus aktyviau rūpintis savo turtu. Nemažoje dalyje namų vis dar išlieka ilgus metus nesprendžiamos problemos – nekeisti vamzdynai, pasenusios šildymo sistemos ar remonto prašantis stogas.
„Name visuomet yra darbų. Kaip sakau, lazda turi du galus – delsiant finansinė našta galiausiai vis tiek tenka gyventojams arba bendrijai. Džiugu, kad dažniau nebelaukiama, kol įvyks avarinė situacija, nes tuomet įsitraukia draudimo bendrovės, o dėl neveiklumo nukenčia ir patys gyventojai“, – teigė V. Žukauskas.
Didžiausia kliūtis – abejingumas
Namų administratoriaus „Mano Būstas Aukštaitija“ direktorius Ipolitas Skukauskas taip pat pastebi, kad šiuo metu didžioji dalis daugiabučių gyventojų kaupiamąsias lėšas renka minimalias – tik tiek, kiek numatyta privalomai.
Žinia apie būtinybę įmokas didinti dažnai sutinkama priešiškai, todėl, anot pašnekovo, būtina, kad gyventojai suprastų tokių lėšų paskirtį ir naudą.
„Didinamos kaupiamosios lėšos tik dėl pačių gyventojų gerovės. Dažniausiai jos klaidingai suvokiamos kaip savotiškas valstybės mokestis, nors iš tiesų tai yra pačių gyventojų pinigai, skirti daugiabučio atnaujinimo darbams“, – patikina I. Skukauskas.
Pasak jo, Panevėžyje yra ne viena bendrija, kuri tą jau supratusi ir taiko praktikoje: gyventojai iš anksto planuoja remonto darbus, laikosi ilgalaikių atnaujinimo planų.
Kai kurie namai iš sukauptų lėšų jau yra įgyvendinę apie 70–80 proc. numatytų darbų.
Vis dėlto tokių pavyzdžių dar nėra dauguma.
Didžiausia problema, anot I. Skukausko, išlieka gyventojų abejingumas ir pasyvumas dalyvaujant susirinkimuose. Būtent juose priimami sprendimai dėl namo priežiūros ir atnaujinimo.
„Svarbu suprasti, kad sprendimus priima ne administratorius, o patys gyventojai. Jiems įteisinti reikia 51 procento balsų. Tai reiškia, kad 40 butų namo susirinkime turėtų dalyvauti bent 21 gyventojas. Jei nesusirenka dauguma, pakartotiniame susirinkime pakanka ir 11 balsų – būtent jie ir nusprendžia, kokie darbai bus atliekami“, – aiškina direktorius.
Tokiais atvejais neretai kyla nesutarimų: dalis gyventojų, nedalyvavusių priimant sprendimus, vėliau ima reikšti pretenzijas, tai sukelia įtampą bendruomenėje.
„Gyventojas penktame aukšte nenori tvarkyti pamatų, o pirmame – stogo. Tačiau tokių istorijų mažėja, vis daugiau žmonių suvokia, kad niekas kitas jų turto nesutvarkys, tik jie patys“, – sako I. Skukauskas.
Reikės laiko
Pasak I. Skukausko, renkant tik minimalias kaupiamąsias įmokas atlikti didesnių darbų dažnu atveju net neįmanoma.
Ypač sudėtinga situacija susiklosto mažesniuose daugiabučiuose. Tokiuose namuose sukaupiamų lėšų nepakanka net būtiniausiems darbams.
„Jeigu name yra tik 8 butai, per mėnesį sukaupiama apie 20 eurų, per metus – vos apie 240 eurų. Pavyzdžiui, stogo keitimas kainuoja tūkstančius. Su tokiomis sumomis imtis didesnių darbų itin sudėtinga“, – konstatuoja I. Skukauskas.
Jo teigimu, nors didesniems daugiabučiams situacija kiek palankesnė, poreikis didinti kaupiamąsias lėšas išlieka visur. Tačiau reikšmingų pokyčių iš karto tikėtis nereikėtų – tam reikia laiko.
„Padidinus kaupiamąsias lėšas, teigiamas efektas neatsiras per vieną dieną. Prireiks ne vienų metų, kol bus sukaupta pakankama suma reikalingiems darbams“, – apibendrina jis.
