Skaitytojo pasiūlyta tema
Rūšiuoti atliekas skatinami panevėžiečiai vis dažniau susiduria su paradoksu: plastiko ir popieriaus konteineriai tiek perpildyti ir laiku neišvežami, kad nelieka nieko kito, kaip popierių ar plastiką švystelti ten, kur negalima – į mišrių atliekų konteinerius.
Tokia situacija gyventojus ne tik piktina, bet ir apskritai verčia abejoti pačios rūšiavimo sistemos veiksmingumu.
Tačiau mieste atliekų tvarkymu besirūpinanti bendrovė „Panevėžio specialus autotransportas“ pirštu beda ir į pačius gyventojus.
Supykdė atliekų vežėjai
Kaip pasakojo Panevėžyje, Aukštaičių gatvėje gyvenantis Algimantas, ir jų, ir aplinkinių namų gyventojai susiduria su problema, kad per retai išvežamos rūšiuotos atliekos.
Pasak panevėžiečio, plastiko ir popieriaus konteineriai nuolat kaupini, todėl išrūšiuotų atliekų tiesiog nebėra kur dėti.
„Visuomet konteineriai perpildyti. Kai jie užgrūsti, nieko daugiau nelieka, kaip tik išrūšiuotas atliekas sumesti prie konteinerių arba į mišrių komunalinių atliekų konteinerį“, – sako Algimantas.
Jį piktina, kad nors visą laiką akcentuojama rūšiavimo svarba, realybė kitokia – išrūšiuotas stiklas, popierius ar plastikas vis tiek atsiduria bendrame atliekų sraute.
Gyventojas stebisi, kodėl matydami nuolat sklidinus konteinerius, atliekų vežėjai jų neišveža dažniau.
„Tiek daug kalbama apie rūšiavimą, bet išrūšiuotos atliekos vis tiek keliauja į mišrius konteinerius, nes išrūšiuotų tiesiog neišveža. Popierius ir plastikas – vertingos, perdirbamos žaliavos. Kodėl nenorima jų tinkamai surinkti ir perdirbti?“ – stebėjosi panevėžietis.
Atgraso nuo rūšiavimo
Algimantas sako apie problemą kalbėjęs ir su namo pirmininku, tačiau, anot jo, gyventojų balsas dažnai lieka neišgirstas.
„Dažniausiai dėl netvarkingų konteinerių kaltė permetama patiems žmonėms – esą šiukšles veža iš kitur. Bet net jei taip ir yra, tai rūšiuojamos atliekos. Juk tikrai geriau, kad jos atsidurtų konteineryje, o ne pamiškėje“, – įsitikinęs senjoras.
Jo nuomone, tokia situacija ne tik nepatogi, bet ir apskritai mažina motyvaciją rūšiuoti – kam apskritai tą daryti, jeigu į perpildytus konteinerius atliekos netelpa?
„Plastiką ir popierių reikėtų vežti ne vieną, o du ar net tris kartus per savaitę. Miestas tikrai taptų švaresnis. Paradoksas: patys skatina rūšiuoti, patys jų neveža. O kai išrūšiuotas atliekas vis tiek tenka mesti į mišrių konteinerį, krenta ūpas rūšiuoti“, – sako Algimantas.
Per daug vartoja?
Bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ atstovė spaudai Justina Indulytė teigė, kad antrinių žaliavų konteineriai Panevėžyje aptarnaujami pagal nustatytus grafikus. Jie, pasak įmonės atstovės, priklauso nuo to, kaip greitai konteineriai užpildomi.
Įprastai plastiko ir popieriaus konteineriai ištuštinami vieną kartą per savaitę, tačiau intensyviausiose vietose – ir dažniau.
Už šių atliekų surinkimą ir išvežimą moka ne gyventojai, o pakuočių gamintojai ir importuotojai.
„Pastebėjus, kad konteineriai nuolat perpildomi, atliekame papildomą monitoringą ir sprendžiame, ar nereikėtų koreguoti išvežimo dažnumo“, – komentavo I. Indulytė.
Pasak jos, dažnai patys gyventojai prisideda prie netvarkos atliekų aikštelėse – nesuspaustos, neišardytos dėžės ar plastiko pakuotės užima daug vietos, tad konteineriai užsipildo greičiau nei planuota.
„Atėjus pavasariui pastebime, kad padaugėjo atliekų, tai ir lėmė didesnį pakuočių atliekų surinkimo konteinerių užpildymą“, – teigė J. Indulytė.
Anot jos, Panevėžyje rūšiuojamų atliekų kiekiai, nors ir nežymiai, bet didėja.
2025-aisiais, lyginant su 2024 m., surenkamų popieriaus atliekų kiekis augo apie 6,8 proc., o plastiko – 11,7 proc.
„Vis dėlto dalis gyventojų vis dar nerūšiuoja arba rūšiuoja nepakankamai. Tikslūs procentiniai pasiskirstymai kinta, tačiau galima teigti, kad situacija gerėja, nors potencialo augti dar yra“, – teigė bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ atstovė spaudai.
