Policininkai teigia, kad tik kelios jų paimtos M.Gelažniko (nuotr.) prekės buvo originalios.
Policijos pareigūnams atskleidus, kad verslininkas Marius Gelažnikas savo parduotuvėje „Class VIP“ prekiavo prabangių prekės ženklų klastotėmis, pirkimo čekių neišsaugojusiems klientams belieka giliai atsidusti ir susitaikyti su mintimi, kad į balą išmestų pinigų jie greičiausiai neatgaus.
Policijos pareigūnai teigia gavę ekspertų išvadas dėl maždaug 80 proc. iš M. Gelažniko parduotuvės paimtų daiktų. Abejonių, kad žinomas vakarėlių liūtas ir verslininkas apgaudinėjo savo klientus, nekyla – tik keli iš pareigūnų paimtų daiktų buvo originalūs.
Tačiau suklastotus garsių dizainerių drabužius įsigiję „Class VIP“ klientai tikėtis atgauti tarsi į balą išmestus pinigus gali tik tuo atveju, jeigu turi išsaugoję pirkimo čekį. Tai portalui IQ.lt patvirtino advokatų kontoros LAWIN intelektinės nuosavybės, reklamos ir privatumo pogrupio vadovas advokatas Gediminas Ramanauskas.
„Jeigu tikslas yra vienintelis – atgauti pinigus – turbūt paprasčiausia yra kreiptis tiesiai į pardavėją. Paprastai pardavėjas, nenorėdamas neigiamo viešumo, atlygina nuostolius“, – sakė G. Ramanauskas. Jeigu su pardavėju nepavyksta susitarti gražiuoju, pirkėjai gali kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Jei nepadeda ši – lieka teismas.
Jeigu vartotojas nėra tikras, kad įsigijo suklastotą prekę, jis gali kreiptis į oficialų to prekės ženklo atstovą mūsų šalyje, pateikti pirkinio nuotrauką ar pavyzdį ir paprašyti patvirtinimo ar paneigimo. Jeigu oficialaus atstovo Lietuvoje nėra, galima mėginti kreiptis tiesiai į gamintoją arba į mūsų šalies policijos pareigūnus. „Kreipusis į policijos pareigūnus, yra teikiamas prašymas, skundas, pradedamas tyrimas. Ilgas procesas“, – sakė advokatas.
Tiesa, apsižiūrėjus, kad įsigyta prekės yra klastotė į jos pardavėją arba atsakingas institucijas reikėtų kreiptis dar nepraėjus šešiems mėnesiams. „Jeigu praėjo metai ir daugiau, būtų sudėtinga įrodyti. Galėtų ginčytis pardavėjas ir sakyti, kad ne iš jo buvo įsigyta“, – dėstė G. Ramanauskas.
Vis dėlto jis pažymėjo, kad klastotes įsigiję vartotojai į teisininkus kreipiasi gana retai. Savo teises dažniausiai gina prekės ženklo ar autoriaus teisių turėtojas, intelektinės nuosavybės savininkas, kuriam skaudžiausia, kad jo vardas žeminamas.
„Yra keli būdai: arba jis savarankiškai civiline tvarka kreipiasi į teismą ir renka įrodymus, nes turi įvairių pavyzdžių, žino, kaip atrodo originalus daiktas, arba kreipiasi į prokuratūrą ir į policiją, kurios savo iniciatyva pradeda tyrimą ir baudžiamąją bylą dėl suklastotų daiktų pardavimo“, – aiškino teisininkas.
Jis patikslino, kad tokiu atveju ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai vis tiek kreipiasi į prekės ženklo savininką ir prašo pateikti originalių prekių pavyzdžių, kad galėtų juos palyginti su įtariamomis klastotėmis.
Tyrimas dėl M. Gelažniko – po „Gucci“ skundo
Kaip skelbta anksčiau, Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnus atlikti kratą M. Gelažniko parduotuvėje „Class VIP“ paskatino garsiems italų mados namams „Gucci“ kilęs įtarimas, kad M. Gelažnikas gali prekiauti klastotėmis.
Tyrimą atliekantys pareigūnai tąkart konfiskavo 108 sostinės senamiestyje įsikūrusioje parduotuvėje buvusias prekes: kelnes, vyriškus kostiumus, moteriškas palaidines, aksesuarus, pažymėtus „Givenchy“, „Lamborghini“, „Emporio Armani“, „Gucci“, „Dunhill“, „Roberto Cavalli“, „Dolce & Gabbana“, „MaxMara“, „Moschino“, „Tommy Hilfiger“, „Hermes“ prekių ženklais.
Pats M. Gelažnikas anksčiau žiniasklaidai teigė, kad už prekių originalumą atsako jų tiekėjai, išduodantys tai patvirtinančius dokumentus. Verslininkas tikino esantis pirkėjas, kaip ir visi kiti, turintys franšizę.
Tuo metu dauguma „Class VIP“ pirkėjų sakė esantys tikri, kad jų įsigyti drabužiai nėra klastotės. O sostinėje esančios Gariūnų turgavietės prekeiviai tikino supratę, ko garsusis verslininkas čia vis apsilanko.
Praėjusiais metais Europos Sąjungos (ES) pareigūnai sulaikė suklastotų prekių už milijardą eurų. Prekes vertinant pagal jų sulaikymo šalies mažmeninę kainą, didžiausią sumą sudaro drabužiai – apie 160 mln. eurų.
Europos Komisijos atlikto tyrimo duomenimis, dažniausiai suklastoti drabužiai į ES atkeliauja iš Kinijos (79,54 proc.), Turkijos (4,06 proc.) ir Jungtinių Arabų Emyratų (3,48 proc.). Aksesuarai dažniausiai atvežami iš Kinijos (65,45 proc.), Honkongo (18,42 proc.) ir Graikijos (4,96 proc.).
