Balandžio 28 d. Elenos Mezginaitės viešojoje bibliotekoje įvyko ilgai lauktas susitikimas su kunigu, poetu ir bestselerių autoriumi Benu Lyriu, kurio tikrasis vardas – Benas Audrius Martusevičius.
Beno Lyrio kūryba daugeliui skaitytojų pažįstama kaip savotiška vidinė terapija. Jo tekstai ne moko, o lydi – švelniai, be spaudimo, palikdami erdvės kiekvienam atrasti savo atsakymus. Jie gimsta iš tikrų patirčių: susitikimų su žmonėmis, ligonių sielovados, kasdienybės, kurioje telpa ir skausmas, ir šviesa. Pasirinkęs kunigystės kelią, kasdien padeda žmonėms dvasiškai, o kūryba ir poezija yra jo nuolatinė gyvenimo dalis.
Didžiulis susidomėjimas renginiu pranoko lūkesčius – norinčiųjų išgirsti autorių gyvai buvo tiek daug, kad susitikimas surengtas net du kartus. Abiejuose renginiuose apsilankė daugiau nei du šimtai panevėžiečių.
Vakaro metu Benas Lyris kartu su soliste Emilija Mackevičiene pakvietė į ypatingą kelionę – per žodį, muziką ir gyvenimo patirtis. Susitikimo ašimi tapo naujausios knygos „365 įkvėpimai mylėti“ pristatymas. Šis tekstų rinkinys, gimęs iš kasdienio buvimo šalia žmogaus, jo džiaugsmo, netekties, tylos ir klausimų, lankant sergančiuosius, guodžiant artimuosius, dalyvaujant laidotuvėse, apibendrina ankstesnių leidinių patirtis ir kartu atveria naujas mintis apie meilę, dėkingumą. Tai kvietimas sustoti ir pastebėti kasdienes dovanas, kurios atrodo savaime suprantamos, tačiau iš tiesų yra neįkainojamos, padėkoti bei gyventi sąmoningiau.
Autorius kalbėjo apie šios knygos esmę paprastai: gyvenimas nėra vien šviesus ar tamsus – jis pilnas visko. Ir būtent tame pilnume slypi prasmė. Jo tekstuose nėra pagražintos realybės – tik tikrumas, kuris ramina. „Visos mano knygos – tarsi paguodos vadovėliai. Aš jas rašau pirmiausia sau“, – atviravo svečias. Dvasininkas priminė svarbią mintį – gyvenimas nėra mūsų nuosavybė, tai dovana, kurią kasdien gauname iš naujo.
Kunigas pasakojo, kad šiuolaikinis žmogus vis rečiau skaito ilgus tekstus ar straipsnius, todėl knygoje „365 įkvėpimai mylėti“ mintys pateikiamos trumpai ir koncentruotai. Kiekvienai metų dienai skirta po vieną apmąstymą – tarsi mažą sustojimą kasdienybės skuboje.
Susitikimo metu Benas Lyris skaitė ne tik knygos ištraukas, bet ir keletą savo eilėraščių, leidusių dar giliau pajusti kūrybos jautrumą ir asmeniškumą.
Nors netrūko gilių, kartais net skausmingų temų, jas natūraliai lydėjo ir linksmos, kartais net kuriozinės situacijos. Kunigo gebėjimas kalbėti su lengvu humoru, pasakojant gyvenimiškas istorijas, leido sudėtingas temas priimti paprasčiau – žmogiškiau.
Susitikimą dar labiau praturtino solistės Emilijos Mackevičienės muzikiniai intarpai.
Šis vakaras buvo apie tai, kas dažniausiai lieka tarp eilučių – apie žmogaus trapumą, tikėjimą, vidines kovas ir gebėjimą neprarasti vilties.
Kiekvienas dalyvis gavo simbolinę dovaną – dailininkės Dianos Masiulienės sukurtą knygos skirtuką su Beno Lyrio citata, skirtą prisiminimui ir kasdieniam įkvėpimui. Ir, regis, kiekvienas išėjęs iš bibliotekos išsinešė ne tik tai, bet ir kažką sunkiai įvardijamo – galbūt šiek tiek daugiau šviesos savyje.
