Praėjusiais metais bedarbio lengvata įsigyjant verslo liudijimus Lietuvoje pasinaudojo daugiau kaip 19 tūkst. gyventojų.
Nuo nerimo dėl bankroto grėsmės iki grasinimo emigruoti. Tokių smulkiųjų verslininkų vertinimų sulaukė Finansų ministerijos siūlomos naujos verslo liudijimo išdavimo taisyklės, kurios turėtų įsigalioti nuo kitų metų.
Smulkiesiems ir vidutiniams verslininkams atstovaujanti Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacija (VVDK) naujųjų pataisų projekte įžvelgia galimą verslumo ribojimą su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis šalies ūkiui. Todėl VVDK narių susitikime su Finansų ministerijos atstovais buvo išsakyta pozicija, kaip apibrėžti veiklą, atliekamą su verslo liudijimu, kad jo išdavimo taisyklės būtų palankios plėtoti smulkųjį verslą ir nesudarytų sąlygų piktnaudžiauti.
„Vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais, valstybė turi įvairiomis formomis skatinti verslumą, o jo pirminė forma ir yra verslo liudijimas, todėl tokios projekto pataisos, kaip iš klasifikatoriaus išbraukti vertimą, kaimo turizmą, statybos darbus ir kt., akivaizdžiai riboja verslumą bei sudaro sąlygas šešėlinės ekonomikos augimui, vadinasi, mažina ir mokesčių į biudžetą surinkimą“, – sakė VVDK prezidentas prof. Rimvydas Jasinavičius.
Jis atkreipia dėmesį, kad smulkusis verslas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, yra šeimos verslas, todėl tokios pataisos, kokios siūlomos dabar, sužlugdys ne vienos šeimos verslą, daugeliui esantį vieninteliu pragyvenimo šaltiniu. „Prie to prisidėtų ir tokia pataisa, kad negali būti vykdoma bendra šeimos narių veikla pagal vieną verslo liudijimą“, – įsitikinęs prof. R. Jasinavičius.
VVDK viceprezidento Edmondo Babensko teigimu, siūlomame projekte atsispindi nekompetencija ir sisteminio mąstymo trūkumas. „Pasigedome analizės, teiginių pagrindimo, todėl įžvelgiame eilinį valstybės veiksmą, žlugdantį verslą bei tikėjimą pačia valstybe, – konstatuoja VVDK atstovas. – Deklaruojamas verslo sąlygų gerinimas – fikcija“.
Siūlo nustatyti pajamų „lubas“
Verslininkai pateikė ministerijos atstovams statistiką – prieš 11 m. verslininkų buvo 3,5 proc., tuo metu dabar skaičiuojama tik 1,5 proc. VVDK nariai pabrėžė, jog šiomis siūlomomis pataisomis visi išsilavinę, save išlaikantys žmonės stumiami į samdinių rinką.
Verslo liudijimas ekonominiu sunkmečiu tapo vienintele galimybe susikurti darbo vietą ir bedarbiams, užsiregistravusiems darbo biržoje. Statistikos duomenimis, praėjusiais metais bedarbio lengvata įsigyjant verslo liudijimus Lietuvoje pasinaudojo daugiau kaip 19 tūkst. gyventojų, daugiausia buvo perkami statybos ir remonto darbams, lengvųjų automobilių remontui, taip pat prekybai, kitoms buities paslaugoms.
„Todėl siūlymai turintiems verslo liudijimą leisti teikti paslaugas vien tik fiziniams asmenims, nuomoti tik vieną gyvenamosios paskirties objektą ir t.t., labai apriboja galimybę smulkiesiems verslininkams dirbti nedidelėje mūsų šalies rinkoje, – sako VVDK prezidentas prof. R. Jasinavičius. – Kaip tik reikia skatinti ir lengvinti paslaugų tarp fizinių asmenų formas“.
Jo nuomone, galima rasti sąlygų, ribojančių galimybę įsigyti verslo liudijimą asmenims, kurių veiklos pobūdis ir gaunamos pajamos neatitinka smulkiojo verslininko apibrėžimo, tačiau nežlugdančių smulkiųjų verslininkų. Viena tokių formų, kurią siūlo VVDK – nustatomos pagal verslo liudijimą dirbančių asmenų metinių pajamų „lubos“, kurios, pagal ES direktyvą, sudarytų iki 45 000-50 000 eurų, ir, kurias viršijus, įsigaliotų prievolė steigti juridinį vienetą.
„Kad šalyje būtų skatinamas verslumas, būtina plėsti veiklų su verslo liudijimu klasifikatorių, o pirmiesiems verslo metams (pirmajam verslo liudijimui) suteikti mokesčių lengvatas“, – kitus VVDK siūlymus dėsto konfederacijos prezidentas.
Anot jo, jei nebus atsižvelgta į šiuos ir kitus objektyvius verslininkų siūlymus, priimtos naujos nutarimo pataisos esą suintensyvins emigraciją ir tik padidins šešėlinį verslą.
