Britų žiniasklaida svarsto, kad privatizacijos eiga gali nulemti kitąmet vyksiančių Rusijos prezidento rinkimų rezultatus.
Rusijos vyriausybė išsiuntė į Kremlių preliminarų sąrašą įmonių, kurias per artimiausius penkerius metus planuojama privatizuoti. Tačiau kai kuriose bendrovėse valdžia ketina pasilikti veto teisę priimant svarbiausius sprendimus.
Sąraše, kuris vakar atgulė ant prezidento Dmitrijaus Medvedevo stalo, pateko 21 stambi Rusijos įmonė. Jų akcijas vyriausybės ketina parduoti iki 2017-ųjų, tačiau būsimiems investuotojams teks susitaikyti su kai kuriomis sąlygomis.
Rusijos valdžia pasiryžusi atsisveikinti su Tarptautiniu Šeremetjevo oro uostu, energetikos įmonėmis „Inter RAO JES“, „Rusgidro“, jūrų krovos bendrove „Sovkomflot“, finansų grupe ir banku VTB, bendrove „Rosneft“ ir dar keliomis įmonėmis bei bankais.
Tiesa, visiškai perleisti įmonių kontrolės į privačias rankas Rusijos vyriausybė neketina. Privatizacija bus vykdoma siekiant išlaikyti „auksinę akciją“, t.y. vyriausybė turės lemiamą balsą priimant spendimus akcininkų susirinkimuose.
„Auksinė akcija“ galioja neterminuotą laiką. Kaip pastebi vietos spauda, Rusijos valdžia tokią priemonę pasilieka, kad galėtų išreikšti vyriausybės poziciją tose įmonėse, kurios daro didelę įtaką šalies ekonomikai.
Pirmą privatizacijos etapą planuojama vykdyti jau kitąmet.
Ekonomikos ministrė Elvyra Nabiulina informavo, kad vyriausybė ketina per penkerius metus iki 3 kartų padidinti iš privatizacijos gautas pajamas – vietoj anksčiau planuotų 300 mlrd. rublių (26 mlrd. litų) tikimasi į biudžetą gauti 1 trln. rublių (87 mlrd. litų). Jau 2012 m. privatizacija turėtų garantuoti 450 mlrd. rublių (apie 40 mlrd. litų) pajamų.
Privačiam verslui siūlo trupinius
Vyriausybė apsisprendė paspartinti ir „Rusijos geležinkelių“ (RG) akcijų pardavimą, kuris anksčiau buvo planuojamas 2013-aisiais, o dabar ketinama privatizaciją pradėti kitąmet. Rusijos Federacija planuoja pasilikti 75 proc. ir dar vieną RG akciją. Tokią pačią vertybinių popierių proporciją norima pasilikti dar keliose įmonėse, tarp jų – „Transneft“.
Neskubinti RG privatizacijos ragino šios įmonės prezidentas Vladimiras Jakuninas, kurio nuomone, tik 2013 m. Rusijos ekonomika atsigaus po krizės. V. Jakuninas pareiškė, kad būtų galima parduoti 10-15 proc. RG akcijų, siekiant pritraukti stambiausias pasaulio įmones, pirmiausia – Vokietijos ir Prancūzijos geležinkelių bendroves.
Ir kitose infrastruktūros įmonėse neketinama parduoti daugiau kaip 50 proc. ir viena akcija.
Tačiau kai kurių bendrovių, pavyzdžiui, Rusijos telekomo, neketinama pasilikti nė vienos akcijos.
Rusijos vyriausybė svarsto galimybę parduoti ir visas stambiausios naftos įmonės „Rosneft“ akcijas iki 2017-ųjų. Iki šiol buvo svarstoma į privačias rankas perleisti tik ketvirtadalį akcijų paketo 2011-2013 m., o 2014-aisiais planuota pasilikti 50 proc. ir dar vieną akciją. Šiuo metu jau kalbama apie galimybė pasitikti tik „auksinę akciją“.
Kaip bus parduodamos valstybinės įmonės, kol kas neaišku. Ko gero, dėl kiekvienos bendrovės bus priimti atskirtas sprendimas. Neatmetama galimybė, kad dalis vertybinių popierių bus parduota biržoje, o dalis – strateginiams investuotojams.
D. Medvedevas žengia B. Jelcino pėdomis?
Rusijos spaudoje cituojami ekspertai abejoja, ar per tokį gana trumpą laiką atsiras finansiškai pajėgių investuotojų, kuriuos sudomintų vyriausybės pasiūlymas. Naftos ir dujų analitikas Vadimas Mitrošinas skaičiuoja, kad vien tik bendrovės „Rosneft“ kapitalas viršija 90 mlrd. dolerių.
„Ar rinka bus pasiruošusi perimti apie 70 mlrd. dolerių šios įmonės kapitalo? Net ir penkerių metų laikotarpiui tai – labai didelis mastas, ypač įvertinus tą faktą, kad Rusijos vyriausybė planuoja privatizuoti ir kitas bendroves“, – kalbėjo V. Mitrošinas, duodamas interviu bbcrussian.com.
Neskubinti „Rosneft“ privatizacijos jau nusiteikęs ir D. Medvedevas, pareiškęs, kad tas procesas turi vykti tuomet, kai valstybė gali tikėtis gauti maksimalią naudą.
Svarstoma, ar D. Medvedevas pasinaudos privatizacijos korta?
Britanijos dienraštis „The Financial Times“ svarsto, kad D. Medvedevas gali pamėginti pasinaudoti privatizacija kaip galimybe išlikti prezidento poste antrai kadencijai. Tuo naudojosi ir Borisas Jelcinas, kurio populiarumo reitingas 1996 m. siekė vos 3 proc. ir ne daug kas tikėjosi, kad jam pavyks laimėti rinkimus.
Britų žiniasklaida primena, kad B. Jelcinas pasinaudojo Anatolijaus Čiubaiso sukurta strategija, kai privatizuojant įmones buvo sukurta nauja privataus verslo klasė. Šios atstovai, baimindamiesi, kad pralaimėjus B. Jelcinui, neteks viso turto, metė nemažus resursus ir garantavo prezidentui pergalę rinkimuose.
Taigi nenuostabu, kad D. Medvedavas susitikimuose su verslininkais pasiruošimą privatizacijai pavadino pernelyg kuklia. Būtent dabartinis šalies prezidentas šių metų kovą pareikalavo gerokai išplėsti privatizuojamų įmonių sąrašą.
