Panevėžio kultūrinį gyvenimą papildė dar viena išskirtinė patirtis – pirmąją nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės dieną biblioteka „Šaltinėlis“ pakvietė lankytojus į Panevėžyje gyvenančios kūrėjos, fotografės Liucijos Karalienės personalinės parodos „Septynios žmonijos paslaptys“ atidarymą, kuris tapo kvietimu leistis į gilią, introspektyvią kelionę per žmogaus vidinį pasaulį.
Viešnios kelias į fotografiją nebuvo planuotas. Viskas prasidėjo nuo asmeninio nusivylimo – dukters krikštynų nuotraukos paskatino pačią paimti fotoaparatą į rankas. Nuo komercinių užsakymų ji gana greitai pasuko į autorinę kūrybą. 2019 m. tapo Lietuvos fotomenininkų sąjungos nare, tais pačiais metais jai suteiktas ir meno kūrėjo statusas. Per palyginti trumpą laiką surengė ne vieną personalinę parodą: „Ne|lėlė“, „Ša|Aš“, „Nuodai“, dalyvavo grupiniuose projektuose Lietuvoje ir užsienyje. Fotografės darbai buvo pristatyti ir tarptautinėje erdvėje, apie ją rašė Prancūzijos meno leidiniai.
L. Karalienės kūryba išsiskiria drąsa, vidine įtampa ir atsisakymu pataikauti estetiniams standartams. Fotografijose dažnai atsiskleidžia asmeniniai išgyvenimai, vidiniai konfliktai, šešėlinės žmogaus pusės.
Be vizualiojo meno, kūrėja domisi psichologija, neurolingvistiniu programavimu, ezoterika, planetų simbolika, čakrų sistema. Šios temos natūraliai persipina ir jos darbuose. L. Karalienė taip pat kuria rankų darbo papuošalus – kristalų apyrankes, auskarus, kaklo papuošalus, gamina natūralius muilus iš eterinių aliejų bei įvairių augalinių ingredientų. Visa tai – tarsi jos filosofijos apie žmogaus ir gamtos ryšį tęsinys.
Bibliotekoje eksponuojamoje naujausioje parodoje menininkė atsigręžia į žmogų, kaip į daugiasluoksnę būtybę. Septynios fotografijos čia tampa simboliniais vartais į skirtingus sąmonės lygmenis – nuo išlikimo instinktų iki transcendencinių patirčių. Parodos ašimi pasirinkta čakrų sistema, interpretuojama ne kaip ezoterinė schema, o kaip universali žmogaus būsenų kalba. Kiekvienas kūrinys atspindi tam tikrą egzistencinį sluoksnį – santykį su savimi ir kitais, galią, kūrybinę energiją, meilę, baimę, drąsą, saviraišką ar vidinį matymą. Parodoje svarbų vaidmenį atlieka keturi elementai – žemė, vanduo, ugnis bei oras. Jie ne tik papildo vizualinę struktūrą, bet ir primena apie žmogaus ryšį su pirminėmis pasaulio jėgomis.
Šios parodos fotografijos tampa ne tik vizualiniu pasakojimu, bet kvietimu sulėtėti, įsiklausyti ir pažvelgti į save giliau nei įprasta. Autorė siūlo ne atsakymus, o būsenas, kurias kiekvienas lankytojas gali išgyventi individualiai. Kaip pati menininkė užsimena, galbūt, didžiausia paslaptis slypi ne pačiose čakrose, o gebėjime sąmoningai per jas keliauti.
