Panevėžys – tarp liūdnųjų lyderių pagal vaikų svorį

Kas penktas vaikas Panevėžyje turi per didelį svorį. Pagal šį rodiklį prasčiau tik viename Lietuvos mieste, o kai kuriose panevėžiečių vaikų amžiaus grupėse situacija per pastaruosius metus net pablogėjo.

Tokius nerimą keliančius duomenis atskleidė Panevėžio savivaldybės visuomenės sveikatos biuro kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu atliktas tyrimas, kurį inicijavo su tokiais vaikais kasdien dirbantys dietologai.

Tyrimas duomenimis, problema kai kuriose amžiaus grupėse netgi gilėja, ypač išsiskiria 10–14 metų paaugliai.

Nors atsakymų, kodėl Panevėžio situacija prastesnė nei kituose miestuose, kol kas nėra, žvilgsnis krypsta ne tik į fizinio aktyvumo stoką ar mitybos įpročius.

Dėmesį atkreipė dietologai

Panevėžio visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistės Deimantės Garšvinskės teigimu, tokį tyrimą inicijavo medikai.

„Tyrimą nusprendėme atlikti, kai iš Respublikinės Panevėžio ligoninės dietologės sulaukėme signalo, kad Panevėžyje kasmet daugėja nutukusių ar antsvorio turinčių vaikų. Tada nusprendėme pasižiūrėti, ar tai tiesa“, – sako visuomenės sveikatos specialistė.

D. Garšvinskės teigimu, tyrimas atliktas bendradarbiaujant su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu. Buvo analizuojami duomenys iš mokinių sveikatos pažymų sistemos, kuri kasmet atnaujinama. Tyrimo duomenys sudaryti 2019-aisiais įvertinus 11 799, o 2024 metais – 11 49 vaikų ir paauglių kūno masės indeksą (KMI).

„Lyginant su 2019-aisiais, vaikų dėl mažėjančio gimstamumo gerokai sumažėjo. Tačiau jų svorio tendencijos tikrai kelia nerimą“, – pažymi specialistė.

Berniukų svoris auga

Gauti rezultatai parodė, kad bendros svorio tendencijos išlieka panašios, tačiau kai kuriose grupėse problema gilėja.

2–5 metų vaikų grupėje daugiau nei ketvirtadalis susiduria su per mažo svorio problema – 28,3 proc. berniukų ir 25,4 proc. mergaičių.

Per penkerius metus tai dar labiau išryškėjo.

Tačiau medikams daugiau nerimo kelia per didelis vaikų svoris.

Berniukai beveik visose amžiaus grupėse dažniau susiduria su nutukimu nei mergaitės.

„Bandome aiškintis, kodėl Panevėžyje vaikų sveikata prastesnė nei, tarkime, Biržuose, Kėdainiuose ar Vilniuje. Norime tęsti tyrimą ir atlikti stebėseną, kas yra, pavyzdžiui, Vilniuje, kitaip, kad ten turinčių antsvorio vaikų gerokai mažiau.“

D. Garšvinskė

Daugiausia turinčiųjų antsvorio ir nutukusių vaikų yra 10–14 metų grupėje.

Tarp šio amžiaus berniukų antsvorį turi 22,8 proc., o nutukimas nustatytas 9,6 proc. tiriamųjų. Tarp mergaičių antsvorį turi 19,6 proc., 6,9 proc. nustatytas nutukimas.

Lyginant 2019 ir 2024 metų duomenis, 10–14 metų berniukų per didelio svorio dalis išaugo nuo 31 proc. iki 32,4 proc., o 15–18 metų grupėje – nuo 24,9 proc. iki 27,6 proc.

Mergaičių grupėje fiksuojamos priešingos tendencijos: 10–14 metų grupėje rodiklis sumažėjo nuo 27,1 proc. iki 26,5 proc., o 15–18 metų – nuo 20,6 proc. iki 19,5 proc.

„Dietologų įžvalgos, kad mūsų vaikų svoris nėra geras, pasitvirtino. Antsvoris ir nutukimas būdingas tiek mergaitėms, tiek berniukams, ypač išsiskiria 10–14 metų amžiaus grupė. Žinoma, čia gali būti ir kiti faktoriai – prasidėjusi paauglystė ir hormonų svyravimai, sumažėjęs fizinis aktyvumas“, – teigia D. Garšvinskė.

Ji atkreipia dėmesį, kad būtent šioje amžiaus grupėje vaikai yra mažiau fiziškai aktyvūs.

„Kitas Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė, kad būtent šioje amžiaus grupėje fiksuojamas mažiausias fizinis aktyvumas, dėl įvairių priežasčių vengiama dalyvauti fizinio ugdymo pamokose. Bet priežasčių, kodėl būtent šioje amžiaus grupėje priaugama per daug svorio, yra ne viena“, – tvirtina specialistė.

Prasčiau tik Šiauliuose

Tyrimo rezultatai buvo lyginami su kitų miestų situacija.

„Lyginant su kitais Lietuvos miestais, Panevėžys – pačiame sąrašo gale, prastesnė situacija tik Šiauliuose“, – teigia D. Garšvinskė.

Tyrimo rezultatai bus pristatyti miesto Bendruomenių sveikatos ir Švietimo taryboms.

Bus bandoma ieškoti priežasčių, kodėl Panevėžio vaikų sveikatos rodikliai prastesni nei kitų miestų bendraamžių.

„Bandome aiškintis, kodėl mūsų mieste vaikų sveikata prastesnė nei, tarkime, Biržuose, Kėdainiuose ar Vilniuje. Norime tęsti tyrimą ir atlikti stebėseną, kas yra, pavyzdžiui, Vilniuje, kitaip, kad ten turinčių antsvorio vaikų gerokai mažiau“, – sako specialistė.

Anot jos, kol kas galima kelti tik prielaidas.

„Galbūt kituose miestuose yra didesnis sveikatos raštingumas, galbūt ten gyventojai gali skirti daugiau lėšų sveikatai palankesnei mitybai, bet čia tik prielaidos – reikėtų išsamesnių tyrimų. Pradinis mūsų tyrimo tikslas buvo pasižiūrėti, ar tikrai mūsų miesto vaikai turi antsvorio ar yra nutukę“, – aiškina D. Garšvinskė.

Prasideda šeimoje

Nors sprendimų dar ieškoma, specialistai sutaria: situacija nėra džiuginanti.

„Remsimės kitų šalių gerąja patirtimi, kaip jie kovoja su vaikų per dideliu svoriu, kokių prevencinių priemonių imasi. Judriosios pertraukos, bent penki sveikatai palankūs patiekalai per savaitę ir panašios priemonės“, – vardija D. Garšvinskė.

Visgi ji pabrėžia, kad svarbiausi įpročiai formuojasi šeimoje.

„Viskas prasideda namuose, nes didžiąją dalį mitybos įpročių vaikai atsineša iš šeimos. Mūsų tikslas – šviesti tėvus, galbūt jiems organizuoti paskaitas ar užsiėmimus – tai, ką mes, kaip Sveikatos biuras, galime padaryti. Rezultatai nėra džiuginantys, tikrai galvosime, kaip spręsti šią problemą“, – sako specialistė.