Rusijos degalų gamintojai ir prekybininkai ne kartą sulaukė baudų dėl kartelinių susitarimų.
Rusijos didžiausia privati naftos bendrovė „Lukoil“ ir valstybinė kompanija „Gazprom nafta“ pripažino pažeidusios antimonopolinius įstatymus nustatydamos degalų kainas. Dėl galimų kartelinių degalų pardavėjų susitarimų tyrimą atlieka ir Lietuvos konkurencijos taryba, kurios išvadų dar teks palaukti.
Anatolijus Golomolzinas, Rusijos antimonopolinės tarnybos (RAT) vadovo pavaduotojas, paskelbė, kad tarnyba gavo „Lukoil“ raštą, kuriame bendrovė pripažino nustačiusi „monopoliškai aukštas kainas“, o dabar yra pasiryžusi „pašalinti pažeidimus“.
Apie pašalintus pažeidimus RAT kiek anksčiau pranešė ir valstybinė kompanija „Gazprom nafta“, taip pat pripažinusi, kad pažeidė antimonopolinius įstatymus.
Dar viena konkurencijos prievaizdų dėmesio sulaukusi milžinė „Rosneft“ kol kas savo kaltės nepripažįsta, skelbia Rusijos žiniasklaida.
Iki šiol didžiausios Rusijos naftos sektoriaus įmonės jau ne kartą buvo patekusios į RAT akiratį. Po 2008 m. rudenį atlikto tyrimo degalų gamybos ir prekybos bendrovėms buvo skirtos 1-1,5 mlrd. (0,08-0,13 mlrd. litų) rublių baudos.
Vėliau už nustatytus pažeidimus joms teko susimokėti dar didesnes 4-5 mlrd. (0,3-0,43 mlrd. litų) rublių baudas. Tiesa, „Lukoil“, „Rosneft“ ir „TNK-BP“ pasirašė taikos sutartis su RAT, kuri sumažino pažeidėjoms numatytas baudas.
„Gazprom nafta“, kuri iki paskutiniųjų savo nekaltumą įrodinėjo teisme, nieko nepešė – jai teko sumokėti baudą, siekusią 4,7 mlrd. rublių (0,4 mlrd. litų).
Ilga daina
Daugiau kaip metus tyrimą Lietuvos degalų prekybos rinkoje atliekanti Konkurencijos taryba kol kas įspūdingais rezultatais pasigirti negali. Specialistai nėra linkę komentuoti, kiek dar gali užsitęsi tyrimas. Tačiau tikimasi, kad išvados bus paskelbtos dar šiemet.
Iki šiol Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai buvo atlikę patikrinimus didžiausių degalų prekybininkų – „Statoil Lietuva“, „Lukoil Baltija“, „Ventus – Nafta“, kuri yra degalinių tinklo „Orlen Lietuva“ valdytoja, ir degalų gamintojos bendrovės „Orlen Lietuva“ didmeninės prekybos skyriaus patalpose.
Tuomet informuota, kad patikrinimas atliktas Konkurencijos tarybai turint pagrindo manyti, kad bendrovės, užsiimančios mažmenine prekyba naftos produktais, galėjo pažeisti Konkurencijos įstatymo nuostatas, kurios draudžia konkurenciją ribojančius susitarimus.
Infliacijos kartelė
Tuo tarpu Rusijos spaudoje svarstoma, kad vykdomi tyrimai ir solidžios baudos padėties degalų rinkoje nė kiek nekeičia – naftos produktai toliau brangsta.
RAT šiandien paskelbė, kad kitąmet degalų kainos galės didėti tik infliacijos ribose, tikėtina, 6-7 proc.
Nuo metų pradžios rusiškas A95 benzinas pabrango 6,5 proc., nors pernai per visus metus jo kaina padidėjo 8 proc. Šiuo metu A95 benzinas degalinėse kainuoja apie 26,8-28 rubliai (2,3-2,4 lito) už litrą, dyzlinas – apie 25-26 rublius (2,1 lito) už litrą.
Galimybė pasipelnyti
Tačiau kai kurie degalų pardavėjai Rusijoje rado būdų, kaip nekeliant kainų pasididinti pelną.
Nemažai vairuotojų skundžiasi, kad degalų bakas ištuštėja greičiau nei anksčiau, todėl kilo įtarimų, kad degalinėse įpilamas mažesnis degalų kiekis. Profesionalų vairuotojų sąjungos atstovas Aleksandras Kotovas esąs tikras, kad kai kuriose degalinėse vietoj vieno litro įpilama tik 0,8 litro. Neva taip ypač dažnai sukčiaujama mažose degalinėse, kurios nepriklauso didiesiems mažmeninės degalų prekybos tinklams.
A. Kotovas atskleidė schemą, kaip degalinių operatoriai apsisaugo nuo nepageidautino tikrintojų dėmesio. Neva degalinėje mažiau benzino ar dyzelino į bakus pila tik viena ar dvi kolonėlės. Kai tik pasirodo inspektoriai, ant jų pakabinami užrašai – „Neveikia“, o inspektoriams pasiteisinama, kad kolonėlėje įrengtas skaitiklis tik ką sugedo ir netiksliai fiksuoja įpiltų degalų kiekį.
