Valstybės rezervo atsargos krizės ar karo atveju gali nepasiekti gyventojų laiku arba apskritai būti nepasiekiamos ar sunaikintos, skelbia valstybės rezervo auditą atlikusi Valstybės kontrolė.
Auditorių teigimu, tik apie 10 proc. atsargų saugojimo vietų yra parinktos įvertinus realias grėsmes. Dalis sandėlių, kuriuose laikomos medicinos bei civilinės saugos atsargos, yra vietovėse, kurios ekstremalių situacijų metu gali būti evakuojamos arba tapti nepasiekiamos.
Pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus atsargų saugojimo vietos turi būti parenkamos įvertinus galimas grėsmes. Jos negali būti teritorijose, kur kyla sprogimo, sugriovimo, užtvindymo ar užteršimo pavojingomis medžiagomis grėsmė. O atsargos, kai jų prireikia, turi būti saugiai bei greitai pasiekiamos.
Taip pat nustatyta, kad atsargų paskirstymas Lietuvoje nėra tolygus, o jų pristatymas neparemtas konkrečiais krizių scenarijais. Dėl to, auditorių teigimu, kyla rizika, kad transportuojant reikalingas priemones gyventojams iš nutolusių sandėlių, jos gyventojus pasieks pavėluotai.
Tuo metu maisto produktų rezervas, skirtingai nei medicinos ar civilinės saugos priemonės, šalyje nėra kaupiamas. Nustatyta, kad atsargos rezervuojamos sudarant sutartis su privačiais tiekėjais. Todėl pažymima, kad nėra garantijos, jog krizės metu maisto produktų pakaks visiems regionams.
„Sistema numato, kad maisto atsargos gyventojus pasiektų per savivaldybes. Kilus pavojui, pirmas tris dienas atsargomis turėtų apsirūpinti patys gyventojai, ketvirtą–šeštą dienomis – savivaldybės, o nuo septintos dienos – valstybės rezervas. Tačiau realybėje dauguma savivaldybių atsargų nekaupia. Nėra aiškaus teisinio įpareigojimo, nacionalinio gyventojų evakavimo plano ir konkrečių veiksmų scenarijų. Norint realaus pasirengimo, savivaldybių vaidmuo turi būti aiškiai įtvirtintas, o atsargų kaupimas – privalomas“, – pranešime pabrėžė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Įvertinusi valstybės rezervo auditą, Valstybės kontrolė rekomendavo Vyriausybės kanceliarijai pertvarkyti valstybės rezervo atsargų saugojimą, parenkant saugojimo vietas pagal galimus pavojus ir jų padarinius bei didinant decentralizaciją, kad atsargos būtų arčiau gyventojų visuose šalies regionuose.
Be to, pažymėta, kad iki šių metų rugsėjo 30 dienos Vyriausybės kanceliarija turi parengti sandėlių plėtros strategiją, kuri būtų įgyvendinta iki 2030 m. pabaigos.
