Ramygaloje prie buvusios sinagogos, kurioje dabar veikia Kultūros bei Atviras jaunimo centrai, planuojama pastatyti ženklą, priminsiantį pirminę šio pastato paskirtį.
Pusę amžiaus jis buvo žydų maldos namai, o kultūrai tarnauja jau septyniasdešimt penktus metus.
Ant šio pastato jau pritvirtintos dvi atminimo lentos, bylojančios apie tai, kad čia būta sinagogos ir gyvavo žydų bendruomenė.
Dovanoja atminimo ženklą
Įamžinti Ramygalos sinagogą pastačius akmeninį ženklą su įrašu apie pastato praeitį pasirengęs Žemaitijoje, Plateliuose, įsteigtas Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas.
Tokį prašymą fondo vadovas Eugenijus Bunka yra pateikęs Panevėžio rajono savivaldybei.
Jį svarstys mėnesio pabaigoje posėdžiausianti rajono Taryba.
„Lietuvoje esame pastatę apie 60 tokių atminimo stulpelių, jais stengiamės įamžinti ir išlikusias, ir nebesančias Lietuvos sinagogas“, – „Sekundei“ teigė E. Bunka.
Anot jo, akmeninis stulpelis Ramygalos sinagogai įamžinti jau sukurtas, jo autorius – žinomo Lietuvos menininko, akmentašio Viliaus Orvido sūnėnas Juozas Žilinskis.
Šis atminimo ženklas Panevėžio rajono savivaldybei bus perduotas neatlygintinai, tektų pasirūpinti tik jo pastatymu.
Šviesaus atminimo Jakovas Bunka, kurio vardu pavadintas labdaros ir paramos fondas, prisistatydavęs paskutiniu Plungės žydu. Jis, tautodailininkas, visuomenininkas, Plungės garbės pilietis, rūpinosi žydų paveldo įamžinimu. Dabar tėvo pradėtus darbus tęsia jo sūnus.
„Žydų maldos namus stengiamės įamžinti visoje šalyje, tad mūsų projektas vykdomas nuo Skuodo iki Vilkaviškio“, – sako E. Bunka.
Jis prisipažino Ramygalos sinagogos praeitimi nesidomėjęs, tačiau gerai žino, kad dabar buvusių maldos namų pastate įkurtos kultūros įstaigos.
„Blogai būtų, jei sinagogoje veiktų koks nors kazino“, – pakomentavo E. Bunka.
Pastatui daugiau nei šimtas
Kad šalia Ramygalos Kultūros ir Atviro jaunimo centrų bus statomas atminimo ženklas, priminsiantis, jog pastate būta sinagogos, šių įstaigų vadovė Loreta Kubiliūnienė sako išgirdusi vos prieš kelias dienas iš Ramygalos seniūnijos vadovo.
„Ant mūsų įstaigos yra pritvirtintos dvi lentos, primenančios pastato istoriją. Vienoje rašoma, kad čia būta sinagogos, o antroji nurodo, kad šiame pastate būrėsi žydų bendruomenė. Atminimo ženklų niekada nebus per daug“, – mano L. Kubiliūnienė.
Ji bandė aiškintis pastato, kuriama dirba, istoriją, tačiau pavyko surinkti tik nedaug žinių.
„Norėjau išsiaiškinti pastato istoriją, nes tai įdomu ir man pačiai, be to, ne taip retai sulaukiame Ramygaloje gyvenusių žydų palikuonių, atvykstančių iš įvairių šalių. Jie žino, kad pastate, kur dabar veikia Ramygalos kultūros įstaigos, meldėsi jų seneliai ar proseneliai, ir ateina apžiūrėti buvusių žydų maldos namų“, – sako L. Kubiliūnienė.
O surinkti duomenys byloja, kad tuometė sinagoga pastatyta 1890 metais.
Tai liudija Registrų centro informacija.
Kultūros namai jame įsikūrė sovietmečiu – 1952-aisiais.
Sinagogą pertvarkant į kultūros namus atliktas nemenkas remontas.
Būta dviejų sinagogų
„Iš pasakojimų girdėjau, kad pokariu sinagogos pastatas buvo gerokai apgriautas, tad, norint įkurti kultūros namus, teko jį remontuoti“, – sako L. Kubiliūnienė.
Ieškoti XIX amžiuje pastatytos Ramygalos sinagogos projekto, L. Kubiliūnienė teigia vykusi į Šiaulius ir Pakruojį – manyta ten esant šių dokumentų.
Deja, nerado – pasiūlyta projekto ieškoti Kaune.
„Į Kauną nebenuvažiavau“, – prisipažino Ramygalos Kultūros ir Atviro jaunimo centrų vadovė.
Ji sako vien iš senųjų Ramygalos gyventojų girdėjusi, kad tarpukariu šiame mieste būta dviejų sinagogų.
Viena jų medinė, kita, kurioje dabar veikia kultūros įstaigos, mūrinė.
Kur stovėjusi medinė sinagoga, nėra tikslių duomenų, nes ramygaliečiai nurodę dvi galimas vietas.
„Medinės sinagogos greičiausiai būta šalia mūrinės, toje vietoje, kur dabar įsikūrusi Ramygalos seniūnijos administracija“, – turimomis žiniomis pasidalijo L. Kubiliūnienė.
Medinė sinagoga sudegė ir nebuvo atstatyta.
Žydai džiaugiasi, lietuviai kritikuoja
L. Kubiliūnienė atkreipė dėmesį, kad buvusios sinagogos pastatas iš kitų Ramygaloje skiriasi itin storomis, kone metro storio, sienomis.
Tokios žiemą sulaiko šilumą, o karštą vasarą viduje maloniai vėsu.
„Kondicionierių mums nereikia“, – sako direktorė.
Prieš kiek daugiau nei dešimtį metų kapitalinį šios įstaigos remontą atlikę statybininkai, pasak L. Kubiliūnienės, pastebėjo, kad kiek pasvirusios pastato sienos, nelygūs ir jo pamatai, sumūryti iš itin didelių akmenų.
Aptikta, kad kitados pastatas turėjęs arkinius langus. 1952-aisiais darant remontą jų forma pakeista.
Per darbo metus L. Kubiliūnienė teigia nesyk išgirsdavusi, kad Kultūros centras įstaigoje neturėtų gyvuoti. Ir sakė tai anaiptol ne žydai, o lietuviai katalikai.
Buvusios Ramygalos sinagogos atvykstantys apžiūrėti žydai, jos tvirtinimu, kaip tik vertina, kad pastatas tarnauja kultūrai.
