Reitingų agentūros įspėja, kad netolimoje ateityje JAV skolinimosi reitingas vėl bus peržiūrėtas.
JAV paskutinę minutę išvengus nemokumo, dvi iš trijų pagrindinių reitingų agentūrų – „Moody’s“ ir „Fitch“ – nesumažino šalies skolinimosi reitingo. Tačiau nerimas dėl JAV ekonomikos išliko. (Naujos paskutinės 4 pastraipos)
Pirmadienį JAV išlaidų mažinimui ir skolinimosi limito didinimui pritarė Atstovų Rūmai, o antradienį – Senatas. Už balsavo 74 senatoriai, prieš – 26. Kiek vėliau šį įstatymo projektą pasirašė ir JAV prezidentas Barackas Obama.
Priimtas įstatymas numato, kad 14,3 trln. JAV dolerių siekusios skolos „lubos“ didinamos 2,4 trln. JAV dolerių. Dabar JAV lėšų turėtų užtekti iki 2013 metų. Taip pat sutarta per ateinančius 10 metų biudžeto išlaidas sumažinti 2,1 trln. JAV dolerių.
B. Obamos teigimu, pasiektas susitarimas yra svarbus, tačiau tik pirmas žingsnis mažinant valstybės išlaidas ir didinant pajamas.
Reaguodamos į JAV priimtą įstatymą reitingų agentūros įspėjo, jog būtinos papildomos deficito sumažinimo priemonės. „Moody’s“ analitikų teigimu, šalies skolinimosi reitingas gali būti peržiūrėtas ir sumažintas per artimiausius 12–18 mėnesių, jei sulėtėtų ekonomikos augimas ar išaugtų išlaidos. Agentūra „Fitch“ detalesnę savo apžvalgą ketina pateikti mėnesio pabaigoje.
Dabar investuotojai laukia trečiosios reitingų agentūros – „Standard & Poor’s“ pranešimo. Ši agentūra turėtų griežčiau įvertinti JAV situaciją. Dar anksčiau agentūra grasino iki spalio vidurio sumažinti JAV skolinimosi reitingą.
„Užuot sumažėjęs investuotojų nerimas tik padidėjo. Stiprėja nerimas, kad dėl priverstinio išlaidų karpymo JAV ūkį vėl ištiks recesija“, – trečiadienį paskelbtoje rinkos naujienų apžvalgoje teigia SEB banko analitikai.
Anot jų, investuotojus išgąsdino Harvardo universiteto profesoriaus Martino Feldsteino pareiškimas, kad atsinaujinsiančios recesijos JAV tikimybė yra 50 procentų. Nerimas dėl ūkio augimo tvarkumo esą didėja ir dėl pastaruoju metu itin prastų ūkio rodiklių.
„Birželį JAV vartotojų išlaidos, palyginti su geguže, sumažėjo 0,2 proc., nors tikėtasi, kad jos nekis. Amerikiečių išlaidos sumažėjo pirmąkart nuo 2009 metų rugsėjo. Vartotojai neskuba pirkti dėl menkų galimybių rasti darbą ir dėl mažėjančių realių pajamų. Dėl politikų sutarime numatyto viešųjų išlaidų karpymo, tikėtina, vartojimas sumenks dar labiau“, – pažymi analitikai.
Paskutinę minutę priimtas JAV sprendimas nenuramino investuotojų – biržų indeksai po šio sprendimo krito žemyn. Antradienį JAV biržų indeksai smuko po 2 proc. ir daugiau, o trečiadienį į apačią patraukė ir Europos bei Azijos biržos.
Vienas pagrindinių Vakarų Europos akcijų biržų indeksų „STOXX Europe 600“ smuko 1,9 proc. ir pasiekė 27 mėnesių žemumas. Didžiosios Britanijos FTSE indeksas krito 0,97 proc., Vokietijos DAX – 2,26 proc., o Paryžiaus „CAC 40“ – 1,82 proc. Japonijos „Nikkei“ smuko 2,1 proc.
JAV žaliavinės naftos barelis atpigo 0,4 proc. iki 93,43 JAV dolerio už barelį. JAV dolerio vertė pagrindinių valiutų krepšelio atžvilgiu smuko 0,15 proc. O euras brango 0,4 proc. iki 1,42 JAV dolerio. Į naujas aukštumas trečiadienį pakilo ir aukso kaina.
„Tai nėra panika, bet žmonėms nerimą kelia JAV ekonomika ir įvykiai Europoje“, – „Daily Telegraph“ naujienų svetainei sakė „ICAP Equities“ vykdantysis direktorius Kennethas Polcari.
