Pasitraukusiems iš antrosios pensijų pakopos pradėti mokėti pinigai darbu užvertė ne tik prekybininkus, bet ir antstolius.
Ilgai kauptos santaupos kai kuriems gyventojams virto skaudžia akistata su senomis skolomis: vos pasiekusios sąskaitas, jos nurašytos įsiskolinimams padengti.
Keliasdešimt kartų daugiau
Panevėžyje dirbantis antstolis Andrius Bespalovas pripažįsta: per ilgą jo darbo praktiką praėjusi savaitė buvo išties išskirtinė.
Pradėjus grąžinti išmokas pasitraukusiems iš antrosios pensijų pakopos, pinigų srautai išaugo kelias dešimtis kartų.
„Praėjusi savaitė buvo rekordinė. Kadangi pradėti mokėti pinigai nusprendusiems trauktis iš antrosios pakopos pensijų fondo, didžiulių pervedimų sulaukėme ir mes. Pinigų srautai išaugo keliasdešimt kartų. Buvo tokių dienų, kai į sąskaitas įplaukdavo po šimtą tūkstančių eurų“, – sako A. Bespalovas.
Anot jo, nors dalis įplaukų susijusios ir su kitais mokėjimais, bet pensijų fondų lėšos sudarė didžiausią dalį.
„Turime alimentų bylą, kai net 12 tūkst. eurų, gauti iš pensijų fondo, buvo nurašyti už skolas vaikams.“
A. Bespalovas
Antstolis atkreipia dėmesį, kad ne visi gyventojai dalyvavo pensijų kaupime, o iš kaupusiųjų tik apie 40 proc. nusprendė atsiimti lėšas. Dėl to, pasak jo, nereikėtų tikėtis, kad šie pinigai reikšmingai pakeis situaciją, pavyzdžiui, išlaikymo vaikams bylose.
„Dažniausiai tėvai, kurie vengia išlaikyti savo vaikus, nėra sudarę antrosios pakopos pensijų sutarčių“, – pažymi A. Bespalovas.
Vis dėlto pasitaikė ir išimčių, kai patys gyventojai iš anksto antstolį informavo, kad iš antrosios pakopos gautus pinigus norės skirti skoloms padengti.
„Turime alimentų bylą, kai net 12 tūkst. eurų, gauti iš pensijų fondo, buvo nurašyti už skolas vaikams. Tačiau šiuo atveju pats žmogus atsakingai mus informavo, kad nutraukia savo pensijų kaupimo sutartį ir už susigrąžintus pinigus nori padengti skolas. Bet tai tikrai unikali situacija“, – pasakoja antstolis.
Skolininkams – nemaloni staigmena
Tokių atvejų, kai gyventojai patys informuoja apie planuojamas gauti išmokas ir nori greičiau atsikratyti skolų šleifo, pasak A. Bespalovo, tėra – vos apie 10 proc.
Kur kas dažniau antstoliai sulaukia priešingų reakcijų.
„Gerokai daugiau žinučių, elektroninių laiškų ir skambučių sulaukiu iš besipiktinančiųjų, kad skoloms dengti buvo nurašyti jų pensijai kaupti pinigai. Man reiškiamos pretenzijos, kad aš, kaip antstolis, negalėjau šitų pinigų liesti. Nors per įvairius žiniasklaidos kanalus buvo aiškiai skelbta, kad antstoliai turi tokią teisę ir ja pasinaudos, daugeliui tai buvo staigmena. Kalčiausi liko antstoliai“, – pasakoja A. Bespalovas.
Anot jo, skolininkai, tikėdamiesi išsaugoti atgautuosius pensijos pinigus, jų nenurašyti antstolio reikalauja įtikinėdami, neva neturintys iš ko valgyti nusipirkti.
Tačiau, pašnekovo teigimu, išlygos daromos tik išskirtiniais atvejais.
„Gal tik dvejose bylose teko pritaikyti protingumo kriterijus ir dalį iš pensijų fondų gautų lėšų grąžinau jų gavėjams. Vienas toks atvejis buvo, kai mama pateikė dokumentus, kad šie pinigai reikalingi vaikui, sergančiam onkologine liga“, – pasakoja antstolis.
Iš algos – tik trupiniai
A. Bespalovo teigimu, iš pensijų fondų atgautos išmokos turėtų sumažinti bent dalį įsisenėjusių skolų.
Mat pagal dabar galiojančią tvarką iš minimalią mėnesio algą neviršijančių skolininko pajamų leidžiama išskaičiuoti tik 10 proc., taigi jo skola praktiškai nemažėja.
Pasak A. Bespalovo, dauguma jo išieškomų skolų senos ir įvairios: nuo nemokamų alimentų savo vaikams iki pradelstų mokesčių už ryšio ir komunalines paslaugas, vartojimo kreditų, paskolų ir kitų laiku neįvykdytų prievolių.
„Anksčiau žmonės iš bankų bei kitų finansinių įstaigų skolindavosi nemažas sumas ir jų nepajėgdavo grąžinti. Taip pat nemažai bylų, kai paskolos buvo imamos kitų žmonių vardu. Kai yra mažos pajamos, išskaitymai iš darbo užmokesčio gali būti iki 10 proc. Tai neleidžia išlipti iš skolų liūno – nemažoje dalyje bylų šie atskaitymai net nepadengia kiekvieną mėnesį priskaičiuojamų palūkanų“, – aiškina A. Bespalovas.
Nuo KET pažeidėjų iki pamiršusių vaikus
Antstolis Egidijus Smagurauskas taip pat teigia, kad pastarosiomis dienomis gerokai padaugėjo lėšų skoloms padengti.
„Dalis skolininkų tuo džiaugiasi – jiems atsirado galimybė pagaliau visiškai atsiskaityti su kreditoriais arba bent reikšmingai sumažinti įsiskolinimus. Kai kurie patys kreipiasi, teikia prašymus, kad lėšos būtų kuo greičiau paskirstytos ir vykdomosios bylos užbaigtos“, – tvirtina antstolis.
Vis dėlto, pasak E. Smagurausko, kur kas daugiau tokių, kurie pasipiktino sužinoję, kad jų skolos bus dengiamos iš atsiimtų antrosios pakopos pensijų fondų pinigų.
Anot jo, įsiskolinimų priežastys labai įvairios. Vieni gyventojai skolingi valstybei – dažniausiai dėl administracinių nusižengimų, Kelių eismo taisyklių ar viešosios tvarkos pažeidimų. Kita dalis kadaise neįvertino savo finansinių galimybių ir prisiėmė per dideles paskolas, o vėliau nepajėgė grąžinti.
Taip pat nemažai bylų, susijusios su vaikų išlaikymu, yra įsiskolinimų komunalinių paslaugų teikėjams.
„Kodėl žmonės įklimpsta į skolas – kiekviena istorija skirtinga“, – pažymi E. Smagurauskas.
Skoloms nepaims tik išimtiniais atvejais
Lietuvos antstolių rūmų teigimu, skolų išieškojimas iš pensijų fondų išmokų nevykdomas tik išimtiniais atvejais: kai išduotas siuntimas gauti paliatyviosios pagalbos sveikatos priežiūros paslaugas, sergant sunkia liga, netekus 70–100 proc. dalyvumo.
Centrinio banko duomenimis, iš antrosios pakopos pensijų fondų atsiimtus pinigus gyventojai daugiausia leido įvairiems didesniems pirkiniams, padengė skolas, taip pat investavo į alternatyvius finansinius produktus – trečiosios pakopos pensijų fondus, investicinį gyvybės draudimą.
Po pirmos lėšų atsiėmimo bangos toliau antrojoje pakopoje pensiją kaupti liko kiek mažiau nei 900 tūkst. žmonių. Iki šiol šitaip pensijai taupė maždaug 1,4 mln. gyventojų.
Iš viso pensijų fondai neteko 4,4 mlrd. eurų – iš jų 2,9 mlrd. eurų grąžinta gyventojams, 1,3 mlrd. eurų – „Sodrai“.
Prašymus pasitraukti iš sistemos pateikus per antrąjį ketvirtį, pinigai bus išmokėti iki liepos 15-osios.
