Kol ispanai (nuotr.) protestuoja prieš vyriausybės taupymo planus, graikai pastaruoju metu juos sutinka netikėtai palankiai.
Finansų rinkos vis labiau spaudžia sunkumų turinčias Italiją ir Ispaniją. Skolinimosi kainai pasiekus rekordines aukštumas, Italijoje sušautas skubus pasitarimas dėl krizės, o Ispanijos ministras pirmininkas, išsigandęs, kad šaliai gali tekti prašyti tarptautinių kreditorių paramos, atidėjo planuotas vasaros atostogas. Tuo metu privatizavimo programą mėginantys paspartinti graikai žada parduoti netgi salas.
Italijos 10 metų trukmės obligacijų metinis pelningumas pasiekė 6,21 proc. – aukščiausią lygį nuo 1997-ųjų lapkričio. Rinkos nerimauja, nes nėra tikros, kad Italijos vyriausybė sugebės suvaldyti savo skolas. Nepasitikėjimą kelia ir nežinia, ar šalies finansinio stabilumo garantu laikomas ekonomikos ministras Giulio Tremonti dėl nesutarimų su ministru pirmininku Silvio Berlusconi išsaugos savo postą.
Dėl šių priežasčių valdžios pareigūnai antradienį susirinko į skubų susitikimą aptarti finansų rinkose augančios suirutės, galinčios dar labiau pabranginti skolinimąsi ir įstumti trečią pagal dydį Europos Sąjungos (ES) ekonomiką į didelę finansų krizę. Pasitarimui pirmininkaus būtent ekonomikos ministras G. Tremonti. O ministras pirmininkas S. Berlusconi susidariusią padėtį su šalies parlamentu turėtų aptarti trečiadienį.
Rekordines aukštumas pasiekė ir Ispanijos skolinimosi kaina. 10 metų trukmės obligacijų pelningumas pasiekė 6,39 procento. Skolinimosi kainai artėjant prie 7 proc. ribos, kurią pasiekus prireikė tarptautinės paramos Graikijai, Portugalijai ir Airijai, sunerimęs Ispanijos ministras pirmininkas Jose Luisas Rodriguezas Zapatero atšaukė planuotas atostogas.
Teigiama, kad jis nuolat palaiko ryšį su šalies finansų ministre Elena Salgado ir kitomis Europos vyriausybėmis. Kartu stebimi įvairūs ekonomikos ir finansų indikatoriai, agentūrai „Bloomberg“ sakė su vyriausybės politika susipažinęs, tačiau nenorėjęs būti įvardytas pareigūnas. Tiesa, jis nepasakė, kuriam laikui ministras pirmininkas atidėjo atostogas.
Nerimas pagrįstas
Nepriklausomas finansų analitikas Stasys Jakeliūnas IQ.lt paklaustas, ar prie 7 proc. ribos artėjantis Italijos ir Ispanijos obligacijų pelningumas rodo, kad ateityje joms gali prireikti tarptautinių kreditorių paramos, sakė: „Tokia tikimybė visada egzistuoja. Ypač Ispanijai, kurios ekonomika buvo labiau priklausoma nuo nekilnojamojo turto rinkos“.
Jis priminė, kad ekonomikos pakilimo laikotarpiu Ispanijoje buvo didelis statybų bumas. Tačiau smogus krizei nekilnojamojo turto kainos nukrito, atitinkamai smuko ekonomika, išaugo biudžeto deficitas. Ispanijos ekonomika, S. Jakeliūno žodžiais, yra didelė ir reikšminga Europai, todėl jos problemos sukelia gerokai didesnę nerimo bangą nei Graikijos bėdos.
Analitiko vertinimu, Italijos situacija yra kiek geresnė nei Ispanijos. „Italijos ekonomikos struktūra yra kitokia. Ji daugiau eksportuoja, daugiau pramonės yra. Šiek tiek geresnis ekonomikos konkurencingumas, todėl perspektyvos šiek tiek geresnės“, – kalbėjo S. Jakeliūnas.
Ir iš tiesų: nors dėl Italijos, kurios skola šiuo metu yra pasiekusi 120 proc. bendrojo vidaus produkto, Briuselio pareigūnai nerimauti pradėjo dar praėjusių metų rudenį (kaip ir dėl Airijos bei Portugalijos), jai, priešingai nei kitoms dviem šalims, dar neprireikė tarptautinių kreditorių paramos.
Vis dėlto S. Jakeliūnas pastebėjo, kad Italijos ir Ispanijos problemos yra ilgalaikės ir jos niekur nedingo. „Palūkanos kyla, tai suprantama, kad deficitas nuo to tik didėja. Dėl to ir įtampa tokia. Sunkiau finansuoti kitas sritis, ar tai būtų švietimas, ar ta pati ekonomika, jeigu reikia skatinti. Jei nori finansuoti, vėlgi reikia skolintis naujų lėšų, o tai reiškia naujas palūkanas. Taip ir sukasi tas ratas, kuris ilgainiui paralyžiuoja valstybės finansus ir ilgainiui priverčia kreiptis pagalbos“, – sakė pašnekovas.
Parduoda salas
Kol Ispanija ir Italija mėgina iš susidariusios situacijos mėgina išsikapstyti savarankiškai, neseniai antrą tarptautinės paramos paketą užsitikrinusi Graikija duoda startą ambicingos privatizavimo programai. Šalies pareigūnai pradėjo samdyti programą padėsiančius įgyvendinti patarėjus.
„Mūsų tikslas aiškus – iki rugsėjo pabaigos iš privatizavimo programos surinkti 1,7 mlrd. eurų, o iki metų pabaigos – 5 mlrd. eurų“, – „The Guardian“ naujienų svetainė cituoja Graikijos finansų ministrą Evangelosą Venizelosą.
Socialistų vyriausybė teigia siekianti iš privatizavimo programos iki 2015 metų surinkti 50 mlrd. eurų. Ši suma esą ne tik turėtų sumažinti susikaupusias skolas, bet ir nusiųsti įtikinamą žinutę finansų rinkoms, pliekusioms Atėnus nuo pat krizės pradžios.
Šalies ministras pirmininkas George’as Papandreou netgi nutraukė savo vasaros atostogas, kad paspartintų „išpardavimą“. Ženklai su užrašais „parduodama“ arba „išnuomojama“ atsiranda įvairiose Graikijos vietose: nuo vietų, kuriose vyko olimpinės žaidynės iki vietinės reikšmės salelių, nuo prieplaukų iki oro uostų.
Nepaisant to, tarptautiniai skolintojai įspėjo, kad rugsėjį gali būti užlaikyta šaliai reikalingos paramos dalis, jeigu privatizavimo programa į priekį judės nepakankamai greitai.
Tiesa, „The Guardian“ pažymi, kad šalies valdžios veiksmus graikai paskutiniu metu sutinka netikėtai palankiai. Jie, rodos, supranta, kad bene vienintelis būdas sustabdyti augantį nedarbą yra pritraukti investicijų. Ekspertai skaičiuoja, kad Atėnai valdo maždaug 300 mlrd. eurų vertės turto. Maždaug tokio dydžio yra ir Graikijos skola.
