A. Bėrzinis (kairėje) nenori gyventi ten, kur gyveno jo pirmtakas V. Zatleras.
Latvijos politiniame gyvenime nėra nė kvapo įprasto vasarinio sąstingio. Po referendumo, kuriame gyventojai balsavo už Saeimos paleidimą, partijos sukruto ruoštis pirmalaikiams rinkimams. Prezidentas A. Bėrzinis norėtų, kad būsimasis premjeras ir ministrai būtų kruopščiau atrenkami. Šalies vadovas taip pat demonstruoja esąs taupus: jis pareiškė, kad gyventi Jūrmaloje ir dirbti Rygoje – per brangu. Spauda taip pat domisi, kodėl „airBaltic“ iki šiol nepaskelbė duomenų apie savo finansinę padėtį, bei skaičiuoja fizinių asmenų bankrotus.
Partijos vienijasi prieš rinkimus
Kaip rašo dienraštis „Neatkarīgā rīta avīze“, premjero Valdžio Dombrovskio vyriausybės branduolį sudarantis trijų politinių partijų („Naujojo laiko“, „Pilietinės sąjungos“ ir „Visuomenės kitai politikai“) blokas „Vienybė“ rugpjūčio 6 d. oficialiai taps viena partija.
Susitarimas dėl to bus pasirašytas pačiame Estijos pasienyje esančiame Valkos mieste. Šis miestas pasirinktas dėl to, kad čia 1917 metais buvo pasirašyta pirmoji Latvijos nepriklausomybės deklaracija, čia pirmą kartą suplevėsavo ir raudonai balta Latvijos valstybinė vėliava.
Pastarosios savaitės „Vienybės“ bloką sudarančioms politinėms jėgoms buvo itin nelengvos. Pasak dienraščio „Latvijas avīze“, daug ir ilgai ginčytasi, kokiomis sąlygomis jungtis į vieną partiją ir ar apskritai verta jungtis.
Bloko didžiausia bėda yra ta, kad jį sudaro 3 ideologiškai skirtingos politinės jėgos. „Tokiomis sąlygomis ieškoti kompromisų labai sunku“, – pabrėžia „Latvijas avīze“.
Tuo metu „Neatkarīgā rīta avīze“ primena, kad būsimosios partijos parlamento rinkimuose laukia itin arši kova su neseniai įkurta buvusio prezidento Valdžio Zatlero reformų partija. V. Zatleras buvo kviečiamas į „Vienybę“ – jam netgi siūlyta pirmoji vieta rinkimų sąraše, tačiau eksprezidentas įkūrė savo partiją. Ji, daugelio nuomone, taps rimta konkurente „Vienybei“.
Pasak „Neatkarīgā rīta avīze“, iš „Vienybės“ gimsianti partija į pirmalaikius rinkimus eis gerokai nukraujavusi – dėl skandalų ir pašlijusios reputacijos rinkimuose nedalyvaus bloko atstovas, dabartinis ekonomikos ministras Atis Kamparas bei buvusi vidaus reikalų ministrė Linda Mūrniecė. Už galimas mokesčių machinacijas rimti nemalonumai gresia ir teisingumo ministrui Aigarui Štokenbergui.
Pirmalaikiai Latvijos parlamento rinkimai vyks rugsėjo 17 d. Dienraščio „Neatkarīgā rīta avīze“ kalbinti politikai bei ekspertai nesutaria dėl būsimo rinkėjų aktyvumo. Vienų nuomone, šį kartą balsuoti gali net iki 90 proc. visų rinkėjų paprastai balsuoja iki 70 proc.).
Kiti įsitikinę: žmonės be galo nusivylę valdžia, gyvenimu, savo ateitimi, tad rinkimuose dalyvaus vos pusė piliečių.
A. Bėrzinis žada atidžiai rinktis premjerą
Dienraščiai „Neatkarīgā rīta avīze“ ir „Diena“ cituoja prezidentą Andrį Bėrzinį: „Kandidatai į premjero postą dažnai atsiranda per vieną naktį. Tokiomis sąlygomis netgi prezidentas, kuris privalo oficialiai pasiūlyti kandidatą į premjero postą, negali visiškai prisiimti atsakomybės už šio žmogaus reputaciją, jo praeitį bei santykius su teisėsauga“.
Prezidentas žada inicijuoti įstatymų pataisas, kuriomis būtu nustatyti konkretūs reikalavimai kandidatams į premjero bei ministrų postus. „Dabar valstybėje – tikras chaosas. Kandidatus į parlamentą tikrina Centrinė rinkimų komisija, tuo tarpu vyriausybės atstovų – niekas, o juk nuo jų darbo labai priklauso valstybės prestižas“, – dienraščiui „Diena“ sakė prezidento patarėjas įstatymų leidybos klausimais Edgaras Pastaras, rengiantis minėtas įstatymų pataisas.
Jo nuomone, būtu logiška, jei būsimuosius vyriausybės narius, o ypač premjerą, prieš balsuojant už juos patikrintų ir specialiosios tarnybos.
„airBaltic“ delsia paskelbti savo finansinę padėtį
Pasak dienraščio „Diena“, aviacijos kompanijos „airBaltic“ ataskaita vis dar derinama su auditoriais. Ataskaita turėjo būti paruošta iki rugpjūčio 1 d., tačiau bendrovę tikrinantys auditoriai jos vadovams turi gana daug klausimų, kurie viešai neskelbiami.
Tuo metu Susisiekimo ministerijos atstovai dienraščiui „Dienas bizness“ sakė, kad net ir parengus ataskaitą nebūtu kam jos tvirtinti, nes neišspręstas klausimas dėl bendrovės naujos tarybos paskyrimo. Prie šio klausimo privatūs akcininkai bei kontrolinį akcijų paketą (52,6 proc.) turinčios valstybės atstovai grįš tiktai kitą savaitę.
„Diena“ pabrėžia, kad „airBaltic“ ateitis tebėra neaiški. Kitą savaitę vyriausybė turėtų gauti išvadas dėl vyriausybės ir privačių bendrovės akcininkų sutarties pakeitimo, nes dabar valstybė turi per mažai įtakos bendrovės veiklai.
Leidžiama suprasti, kad nuo to, kokia bus naujoji sutartis su privačiais akcininkais, labai priklausys, ar valstybė finansiškai prisidės didinant „airBaltic“ įstatinį kapitalą.
Prezidentui per brangu gyventi Jūrmaloje
Vos tik tapęs prezidentu A. Bėrzinis pareiškė liksiąs gyventi savo bute Rygos senamiestyje. Kaip rašo „Neatkarīgā rīta avīze“, prezidentas įsitikinęs, jog kiekvieną dieną važinėti į Jūrmala ir iš jos – pernelyg brangu, nes pagrindinis valstybės vadovo darbas vyksta sostinėje. Į darbą iš buto Rygoje prezidentas eina pėsčias.
Pasak „Neatkarīgā rīta avīze“, Jūrmalos rezidencija per dieną Prezidentūrai kainuoja apie 3000 Lt. Tai – pastato nuoma, jo priežiūra, žemės bei kiti mokesčiai. Papildomai dar tenka mokėti nemenkas sumas už rezidencijoje pastaraisiais metais vykdytus remonto darbus. 1200 kvadratinių metrų ploto pastatas (buvusi A. Kosygino vila) – strateginis objektas, paprasti nuomininkai čia neįleidžiami.
Viena realiausių išeičių – prezidento rezidenciją paversti svečių namais aukštiems užsienio svečiams. Šiam siūlymui dar turi pritarti vyriausybė bei Užsienio reikalu ministerija.
Tuo tarpu „Diena“ primena, kad Jūrmalos rezidenciją palikus prezidentui V. Zatlerui kilo nemažas skandalas – paaiškėjo, kad 2009 metais, kai šaliai vadovavo V. Zatleras, pažeidžiant pirkimų įstatymą Jūrmalos rezidencijai slapta nupirkta baldų maždaug už 230 tūkst. Lt.
Pasigirdus kalboms apie galimus pažeidimus kadenciją baigiantis V. Zatleras naujaisiais baldais apstatytas rezidencijos patalpas paskelbė itin slaptų pasitarimų vieta ir uždraudė jas rodyti žurnalistams.
A. Bėrziniui pradėjus eiti pareigas šių patalpų slaptumo statusas buvo panaikintas.
Gyventojai bankrutuoja dažniau nei įmonės
Anot dienraščio „Dienas bizness“, nuo 2008 metų, kai pradėjo veikti Fizinių asmenų bankroto įstatymas, daugėja juo pasinaudoti norinčių gyventojų. Kiekvieną mėnesį bankrutuoja iki 60 fizinių asmenų. Pasak kalbintų ekspertų, tai yra labai daug – gerokai daugiau negu juridinių asmenų.
„Tai rodo, kad daugelis gyventojų nebegali grąžinti skolų“, – dienraščiui sakė bankroto administratorius Aigaras Lūsis. Pasak jo, svarbiausia maždaug 90 proc. fizinių asmenų bankroto priežastis – sumažėję atlyginimai.
Tarkime, prieš krizę policininkai gaudavo apie 2000 Lt per mėnesį, dabar – vos 1400 Lt.
Bankroto Latvijoje gali siekti bent 25 tūkst. litų skolų turintis žmogus, galintis sumokėti vienkartinį 2000 Lt atlyginimą bankroto administratoriui ir viso bankroto proceso metu jam mokėti bent trečdalį savo pajamų. Jei fizinio asmens skola neviršyja pusės milijardo litų, procesas užtrunka pustrečių metų, jei viršyja – ketverius metus.
