Dauguma gyventojų renovacijai ryžtųsi, jeigu jai reiktų išleisti ne daugiau kaip šildymui.
Gyventojų sprendimą renovuoti būstą labiausiai lemtų sumažėsiančios šildymo išlaidos, valstybės paramos dydis ir asmeninė finansinė padėtis. Šiuos tris kriterijus, kaip svarbiausius motyvus atnaujinti būstą, nurodė 70 proc. apklaustųjų. Dauguma jų nebūtų linkę išlaidauti planuodami būsto renovaciją.
Apklausos, kurią užsakė bankas „Swedbank“, duomenimis, 30 proc. tyrimo dalyvių svarbiausiu kriterijumi sprendžiant, ar dalyvauti būsto atnaujinimo procese, įvardino sumažėsiančias išlaidas už šildymą. Didesnė valstybės parama renovacijos projektams svarbi 23 proc. apklaustųjų, o sprendimą renovuoti būstą priimtų pirmiausia atsižvelgę į asmeninę finansinę padėtį penktadalis šalies gyventojų.
Po renovacijos išaugsianti nekilnojamojo turto vertė svariu argumentu imtis būsto atnaujinimo taptų 6 proc. apklaustųjų, į paskolos sąlygas banke dėmesį kreiptų vos 3 proc. tyrimo dalyvių. Tik vienas procentas apklaustųjų pasisakė, kad apsisprendžiant pradėti būsto modernizavimą, jiems būtų reikšmingas sąžiningas ir lygiavertis visų bendrijos narių įsitraukimas.
„Swedbank“ Skolinimo smulkiam verslui skyriaus vadovė Jurgita Blazgienė teigė, kad bankas dažnai sulaukia gyventojų užklausų apie įmokų dydį, kitus papildomus mokesčius ir renovacijos kredito lėšų paskirstymą.
Tyrimo rezultatai rodo, kad beveik trečdalį apklaustųjų renovaciją pradėti motyvuotų nedidelės paskolos įmokos. Tai leidžia manyti, kad gyventojai būtų linkę būsto atnaujinimo darbus atlikti etapais arba rinktis paprastesnius, mažesnių investicijų reikalaujančius projektus. Moterys bei mažiausių pajamų respondentai (19 proc. apklaustųjų) nurodė, kad per mėnesį būsto renovacijai galėtų skirti tiek, kiek sumažėtų jų sąskaitos už šildymą.
Tyrimas atskleidė, kad 31 proc. apklaustųjų namo modernizavimui skirtų nuo 31 iki 50 litų per mėnesį ir 64 proc. tikisi, kad jų investicijos į būstą atsipirks iki 10 metų. Tokią sumą dažniau nurodė vidutinių ir didesnių pajamų atstovai.
Nuo 51 iki 80 litų mėnesinės paskolos įmokos tenkintų 18 proc. apklaustų mažesnių miestų ir rajonų centrų gyventojų. Panaši dalis – 17 proc. – tyrimo dalyvių kas mėnesį sutiktų mokėti 81-100 litų, toks įmokų dydis tenkintų 36-45 metų amžiaus, aukštąjį ar nebaigtą aukštąjį išsilavinimą turinčius, dažniausiai smulkiuosius verslininkus ir vadovus.
„Renovacijos procesas paspartėtų, jei dauguma žmonių į būsto atnaujinimą pažvelgtų kaip į investiciją, kuri atneš jiems apčiuopiamos asmeninės naudos, padės sutaupyti, padidinus nekilnojamojo turto vertę, tačiau visu tuo jiems reikia pasirūpinti patiems. Juolab kad visi finansiniai įrankiai tam yra sukurti“, – teigė J. Blazgienė.
Pirminiame etape investicijoms į tvarius miestų projektus pagal Europos investicijų banko ir Europos plėtros banko finansuojamą iniciatyvą „Jessica“ „Swedbank“ perskirsto 6 mln. eurų, apsisprendusiems pradėti daugiabučių renovaciją. Skaičiuojama, kad iš šių lėšų būtų galima finansuoti 30 vidutinių statistinių būsto atnaujinimo projektų.
