Panevėžyje daugiau nei šimtas daugiabučių, kuriuose nuo jų pastatymo dar neatnaujinti šilumos punktai. Tuose namuose iš čiaupų bėga radiatoriais cirkuliavęs karštas vanduo, o sąskaitos už šildymą gerokai didesnės nei atnaujintuose.
Netvarkomų senolių gyventojams gresia patekti į savotiškus spąstus – nelikus valstybės paramos šildymo sistemai modernizuoti, teks iš savo kišenės už remontą kloti šimtus tūkstančių eurų. O gyventi kaip gyvenus nebeišeis. Mat artėja terminas, kai visi šilumos punktai privalės būti atnaujinti.
Atsilieka nuo kaimynų
Panevėžyje iš maždaug 800 daugiabučių daugiau nei šimtas nuo jų pastatymo neatnaujinę šilumos punktų. Kaimyniniuose miestuose – nei Pasvalyje, nei Kėdainiuose – tokių senolių nebelikę.
Gyventi tuose namuose reiškia ne tik didesnes sąskaitas už šildymą ar nevienodai šylančius butus. Iš karšto vandens čiaupų juose bėga tas pats vanduo, kuris cirkuliuoja ir radiatoriais.
Laiko atnaujinti šildymo sistemas lieka vis mažiau – Energetikos ministerija perspėja, kad galimybė pasinaudoti parama gali būti paskutinė.
Dar pernai planuota, kad kvietimas teikti paraiškas modernizuoti daugiabučių vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas bus paskelbtas 2026-aisiais.
Dabar planai keliami į kitus metus.
Energetikos ministerijos Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Alisos Gusevos teigimu, tą planuojama daryti 2027 metų pirmąjį ar antrąjį ketvirtį.
Pagal numatomas sąlygas pažeidžiamiems gyventojams būtų kompensuojama iki 85 proc. išlaidų, kitiems – apie 50 proc.
Tačiau koks finansavimas bus skirtas atnaujinti senus šilumos punktus, ministerija kol kas neatsako.
A. Gusevos teigimu, tai paaiškės Aplinkos ministerijai suderinus Socialinio klimato plano projektą su Europos Komisija ir jam pritarus Vyriausybei.
Pačių gyventojų atsakomybė
Seminaruose šilumos tiekėjams ministerijos atstovai prasitaria, kad šis kvietimas gali būti jau paskutinis.
Vėliau atnaujinti senas šilumos sistemas gyventojams tektų iš savos kišenės.
„Tolesnis finansavimas nėra garantuotas, tad jeigu jo nebūtų, šiuos darbus turės inicijuoti ir finansuoti patys gyventojai“, – „Sekundei“ patvirtino A. Guseva.
Vien atnaujinti šilumos punktą ir subalansuoti namo šildymo sistemą pernai kainavo apie 50 tūkst. eurų.
Jei dar keičiami radiatoriai, per pusę amžiaus sutrūniję gyvatukai ir vamzdynai – gali atsieiti ir 200–400 tūkst. eurų, priklausomai nuo daugiabučio dydžio ir būklės.
Pasak A. Gusevos, daugiabučio šilumos punktas yra bendroji butų savininkų nuosavybė, todėl už jį, kad atitiktų teisės aktų reikalavimus, atsakingi patys gyventojai.
Terminas – liepą
Šilumos tiekėjos įmonės „Panevėžio energija“ duomenimis, Panevėžyje tebėra 124 problemiški daugiabučiai su senais, vadinamaisiais elevatoriniais, visiškai reikalavimų neatitinkančiais šilumos punktais.
Šilumos ūkio įstatymas ir energetikos ministro prieš ketvertą metų pasirašytas įsakymas numato, kad šildymo sistemos, neatitinkančios reikalavimų, turi būti pertvarkytos jau iki šių metų liepos.
Tai reiškia, kad daugiabučiuose namuose seni šilumos punktai iki to laiko privalo būti modernizuoti.
Kol kas neaišku, ar to nepadariusiems daugiabučiams bus taikomi papildomi įpareigojimai ar sankcijos.
„Pagal dabartinius teisės aktus, nuo liepos tų 124 daugiabučių šilumos punktai turėtų būti pripažinti nebeatitinkančiais reikalavimų. Klausimas, kaip toliau elgsis ministerija ir kam teks įpareigojimai juos atnaujinti, – namo administratoriui, namo bendrijai? Buvo mintis įpareigoti tą daryti ir šilumos tiekimo įmones. Viskas dėl to gerai, bet klausimas, kas padengs visas sąnaudas, reikalingas šilumos punkto renovacijai?“ – bręstančią problemą mato „Panevėžio energijos“ generalinis direktorius Tomas Jukna.
Iš radiatorių – į karšto vandens čiaupą
Senų šilumos punktų problema, pasak T. Juknos, nėra vien ekonominė.
Tokiuose daugiabučiuose gyventojams tiekiamas karštas vanduo cirkuliuoja per visą „Panevėžio energijos“ šildymo sistemą – katilus, vamzdynus, namo radiatorius – kol galiausiai pasiekia čiaupus.
„Neįmanoma užtikrinti tokio vandens higienos, nes karšto vandens čiaupus pasiekia pertekėjęs per visą sistemą – jo kelias iki čiaupų labai ilgas“, – teigia direktorius.
Renovuotus šilumos punktus turinčiuose namuose karštas vanduo yra įmonės „Aukštaitijos vandenys“ tiekiamas geriamasis vanduo, tik pašildytas per šilumokaitį.
Jis atitinka visas higienos normas, kaip ir iš čiaupų tekantis šaltas vanduo.
Mato gyventojų diskriminaciją
Senus šilumos punktus turinčiuose namuose iš čiaupų tekantį karštą vandenį pašildyti brangu – jis ir filtruojamas, ir minkštinamas, į vandenį dozuojami cheminiai reagentai, kad katilai mažiau kalkėtų.
Dėl to anksčiau tokių namų gyventojams karštas vanduo kainavo brangiau nei susitvarkiusiems šildymo sistemas.
Tačiau prieš keletą metų ministerija nusprendė, kad visiems namams karšto vandens kubinis metras privalo kainuoti vienodai.
T. Jukna įsitikinęs: toks sprendimas nebuvo teisingas.
„Dabar skirtumą, kuris susidaro dėl brangesnio karšto vandens ruošimo namams su nerenovuotais šildymo punktais, dengia visi vartotojai. Taip diskriminuojami gyventojai, kurie sutvarkė savo namo šildymo sistemas, bet turi dengti padidėjusias sąnaudas tų daugiabučių, kurie iki šiol nerenovavo šilumos punktų“, – mano direktorius.
Skirtumas sąskaitose – akivaizdus
Namuose, kuriuose nuo pastatymo neatnaujintas šilumos punktas, išbalansuota ir šildymo sistema – viršutiniuose ar kraštiniuose butuose gyventojai šąla, o kituose yra per karšta.
Kad temperatūra pakiltų šalčiausiuose butuose, šildymas didinamas visam namui, todėl auga energijos sąnaudos.
Dėl to tokio paties dydžio butų skirtinguose namuose šildymo sąskaitos gali skirtis net 40–50 proc.
Pavyzdžiui, Statybininkų gatvės renovuoto namo vidutinio 50 kv. m buto savininkas per sezoną už šildymą sumoka 220 eurų, nerenovuoto – apie 375 Eur.
Problema stabdo visą miestą
Senų šilumos punktų klausimas aktualus ne tik jų neatnaujinusiems daugiabučiams.
Pasak T. Juknos, kol mieste dar yra senas sistemas turinčių namų, kurių radiatoriais tekantis vanduo bėga ir iš karšto vandens čiaupų, į jį negalima pilti tiek chemijos, kad apsaugotų visą miesto šildymo sistemą.
„Pasvalyje, Kėdainiuose nebėra daugiabučių su senais šilumos punktais – jau visi pakeisti. Kadangi vanduo, tekantis radiatoriais, ten nebenaudojamas buičiai, į jį ir chemijos dedama, kad sistemos būtų ilgaamžiškesnės. Panevėžyje to negalime daryti, kol yra namų su senais šildymo punktais ir termofikacinis vanduo jų gyventojams teka iš karšto vandens čiaupų. Taigi nesant galimybei į vandenį dėti chemijos, saugančios sistemas nuo susidėvėjimo, kenčia ir renovuotų namų gyventojai, nes jų šilumokaičių tarnavimo laikas irgi trumpėja“, – dėmesį atkreipia pašnekovas.
