Panevėžio švietimo sistemoje ryškėja netikėtas paradoksas: į pirmąsias klases ateina vis mažiau vaikų, tačiau kova dėl vietų populiariausiose mokyklose neslūgsta.
Kol vienos stengiasi surinkti pirmokų klasę, kitose vietų neužtenka visiems norintiems.
Panevėžio rajone gyvenanti Margarita planavo būsimą pirmokę leisti į Panevėžio pradinę mokyklą. Pasak mamos, ją jau yra baigęs vyresnysis sūnus, tad šeimos patirtis ir atsiliepimai apie mokyklą – itin geri.
Margarita tikėjosi, kad dukra galės mokytis vienoje klasėje su pussesere – tai, anot jos, abiem mergaitėms suteiktų daugiau drąsos.
Tačiau mamą pasiekė kalbos, kad į šią ugdymo įstaigą patekti vaikams iš rajono – labai mažai galimybių. Mat, kaip ir pernai, Pradinei mokyklai leista formuoti tik tris būsimas pirmokų klases.
„Pernykštė patirtis rodo, kad mūsų šansai mokytis Pradinėje mokykloje labai menki, nes į ją nebus priimti visi norintys. Tik nesuprantu, kodėl iš tėvų atimama teisė rinktis, kodėl taip dirbtinai koreguojami mokinių srautai mokyklose“, – stebisi Margarita.
Ateitis gąsdina
Pradinės mokyklos direktorė Kristina Žaltauskienė patvirtino, kad ir šiemet mokyklai leista formuoti tik tris būsimų pirmokų klases.
Pasak jos, toks sprendimas bendruomenei išties skausmingas ir kelia vis daugiau iššūkių, tačiau mokykla nieko pakeisti negali.
„Toks mažėjimas labai skausmingas, bandome tą klausimą kelti jau ne pirmi metai. Dar porą metų ir liekame tik su 12-os klasių komplektu, o tai jau labai mažai. Bet tai ne mūsų, o Savivaldybės sprendimas. Gal ji turi kitokių matymų. Tik baisu, kad paskui nebūtų taip, jog tapsime per maži“, – teigė K. Žaltauskienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad dėl mažėjančio klasių skaičiaus mokykla priversta atsisveikinti su dalimi pedagogų.
Šiemet, anot jos, tai nebus itin sudėtinga – pradinių klasių mokytoja jau rado darbą kitoje ugdymo įstaigoje.
Tačiau mažėjant klasių, mažėja ir kitų dalykų mokytojų – anglų kalbos, muzikos, tikybos bei šokio – darbo krūviai.
Direktorė pabrėžė, kad mokyklai itin svarbu išlaikyti mokytojus, dirbančius vienoje ugdymo įstaigoje, tačiau tai tampa vis sudėtingiau.
„Labai palanku, kai mokytojas dirba tik vienoje mokykloje. Nežinau, kaip išlaikysime anglų kalbos mokytojas, jeigu negalėsime joms pasiūlyti krūvio. Apie kitus metus net nenoriu galvoti, nes turime visas keturias labai stiprias pradinukų mokytojas“, – kalbėjo K. Žaltauskienė.
Direktorė sutinka: pabėgti nuo nerimą keliančių demografinių tendencijų nepavyks. Panevėžyje gimsta vis mažiau vaikų, tai jau dabar jaučia lopšeliai-darželiai, o netrukus šie iššūkiai pasieks ir mokyklas.
„Stengiamės negalvoti, kas bus. Kai tos tendencijos taip kinta, gal greitu metu džiaugsimės, kad apskritai turime po tris pirmokų klases“, – svarsto K. Žaltauskienė.
Už brūkšnio
Panevėžio savivaldybės tarybai bus siūloma pritarti sprendimui, kuriuo „Vilties“, „Vyturio“ ir „Saulėtekio“ progimnazijoms būtų leidžiama formuoti tik po tris būsimų pirmokų klases. Ankstesniais metais šios mokyklos sudarydavo po keturias klases.
Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Silvijos Sėrikovienės teigimu, galutiniai priėmimo rezultatai dar nėra paskelbti, tačiau jau dabar matyti tam tikros tendencijos.
Šiemet tarp populiariausių ugdymo įstaigų išlieka „Žemynos“ progimnazija, Pradinė mokykla, „Vilties“, „Šaltinio“, „Ąžuolo“ ir „Vyturio“ progimnazijos.
„Vaikai, gyvenantys mokyklos aptarnaujamoje teritorijoje, visi pateko į norimą įstaigą. Į likusias laisvas vietas bus kviečiami kiti miesto ar rajono vaikai, tačiau jau bus atsižvelgiama į nustatytus prioritetus – specialiuosius ugdymosi poreikius, mokykloje besimokančius brolius ar seseris, kitus kriterijus“, – aiškino S. Sėrikovienė.
Anot jos, į Pradinę mokyklą buvo pateikti keturi prašymai iš rajono, tačiau yra ir miesto vaikų, nepatekusių į šią mokyklą – dabartiniais skaičiavimais, 18-os prašymų nebus galima patenkinti. Šiems vaikams teks rinktis kitas ugdymo įstaigas.
Vis dėlto, teigia vedėja, skirtingai nei ankstesniais metais, šįmet vaikų, nepatekusių į norimą mokyklą, gerokai mažiau.
„Šiais metais tikrai nedaug vaikų teks pasiūlyti ne pirmą, o antrą pasirinktą mokyklą. Tų, kurie liks už brūkšnio, bus nedaug“, – sako S. Sėrikovienė.
Mokyklose – nedžiugios nuotaikos
Šios savaitės pradžioje savarankišką mokinių priėmimą baigė ir „Saulėtekio“ progimnazija. Ji planuoja priimti 69 pirmokus.
Dalis tėvų prašymus buvo pateikę į kelias mokyklas, todėl, pasak Švietimo skyriaus vedėjos, dar reikės kelių dienų galutiniams rezultatams suvesti.
Tačiau jau dabar matyti, kad dalis mokyklų, nors joms ir leista formuoti po dvi ar tris klases, vaikų surinks vos vienai.
Jau antrus metus iš eilės Panevėžio mokyklose ryškėja mažėjančio gimstamumo pasekmės – pernai į jas atėjo maždaug šimtu vaikų mažiau.
Panaši tendencija išlieka ir šiemet.
„Tikimės, kad visos mokyklos suformuos bent po vieną klasę, tačiau yra tokių, kurioms leista formuoti dvi klases, o prašymų sulaukta tik vienai. Žinoma, situacija dar gali keistis, kai nepatekusieji į norimą mokyklą rinksis kitas ugdymo įstaigas“, – komentavo S. Sėrikovienė.
Anot vedėjos, šiemet tikimasi išsaugoti darbo vietas visiems pradinių klasių mokytojams.
Prie to prisidės ir nuo kitų mokslo metų tęsiamas atvirųjų klasių projektas, kuriam skirtas valstybės biudžeto ir Savivaldybės finansavimas.
„Be darbo liksiantys pedagogai galės tapti antraisiais mokytojais, jeigu to pageidaus. O pradiniame ugdyme dalykų mokytojų krūvis mažės nedaug, nors ilgainiui pokyčių neišvengsime ir čia“, – pripažįsta Savivaldybės atstovė.
Pradinio ugdymo mokytojai – nebe deficitas
Pasak Švietimo skyriaus vedėjos, mažėjantis vaikų skaičius tampa visos šalies problema – ši tendencija jau kurį laiką juntama lopšeliuose-darželiuose.
Anksčiau mieste darželio auklėtojų buvo ieškoma su žiburiu, dabar direktoriai ieško būdų, kaip išsaugoti darbo vietas esamiems.
„Švietimo, mokslo ir sporto ministerija taip pat kalba apie tai, kad pradinio ugdymo mokytojus jau reikėtų išbraukti iš trūkstamų profesijų sąrašo“, – sako S. Sėrikovienė.
Panevėžio savivaldybė irgi gegužę planuoja peržiūrėti pedagogų perkvalifikavimo programas.
