Eurais su kintančiomis palūkanomis Lietuvoje yra paimta maždaug trys ketvirtadaliai visų būsto paskolų.
Anksčiau dauguma būsto paskolų Lietuvoje buvo išduota eurais, bet naujai besiskolinantieji atsigręžia į nacionalinę valiutą – dabar „pašlijusios reputacijos“ eurais skolinamasi vis mažiau, rašo „Lietuvos žinios“.
Bandydamas suvaldyti infliaciją euro zonoje Europos centrinis bankas (ECB) liepos pradžioje pakėlė euro palūkanų normą nuo 1,25 iki 1,5 procento. Manoma kad iki metų pabaigos palūkanų norma padidės dar 25 baziniais punktais – iki 1,75 procento. Rinkos dalyviai prognozuoja, kad per 2012 metus ECB bazinių palūkanų normą gali pakelti iki 2,25 proc. punktų.
Įvykai euro zonoje daro tiesioginį poveikį tiems Lietuvos gyventojams, kurie yra pasiskolinę eurais ir nėra fiksavę savo palūkanų normų – jiems mėnesio įmokos bankams šiemet jau padidėjo ir, tikėtina, dar didės.
Eurais su kintančiomis palūkanomis, priklausančiomis nuo tarpbankinių palūkanų normų eurais (EURIBOR), Lietuvoje yra paimta maždaug trys ketvirtadaliai visų būsto paskolų. Bazinių palūkanų dydį lemia kylantis EURIBOR rodiklis, kuris nuo metų pradžios pakilo nuo 1,227 proc. iki 1,821 procento (6 mėn. EURIBOR). Paskoloms litais, atitinkamai bazinės palūkanos (6 mėn. VILIBOR) kito nuo 1,99 proc. iki 2,13 procento.
SEB banko analitikai antrąjį šių metų pusmetį prognozuoja nuosaikų palūkanų didėjimą, iki 2012 metų pabaigos jos gali pašokti maždaug 1 proc. punktu.
Nors rinkoje populiariausia išduotų būsto paskolų valiuta išlieka eurai, kai kurie bankai dabar paskolų litais išduoda daugiau. Pavyzdžiui, „Swedbank“ šiemet 89 proc. visų būsto paskolų išdavė litais.
„Klientų pasirinkimą imti paskolą nacionaline valiuta didžiąja dalimi nulemia mažesnė bendroji palūkanų norma. Be to, tradicinės bankininkystės principai ir ekonomikos ekspertai rekomenduoja skolinti ta valiuta, kuria žmogus gauna nuolatines pajamas“, – teigė „Swedbank“ Skolinimo gyventojams skyriaus vadovė Aida Budreikienė.
Lietuvos banko šių metų antro ketvirčio komercinių bankų veiklos apžvalgoje skelbiama, kad šiemet tarpbankinių paskolų palūkanų normos litais tebebuvo panašios tarpbankinių paskolų palūkanų normoms eurais, todėl paskolų eurais imta nedaug. Per šių metų antrąjį ketvirtį paskolos litais padidėjo 76 mln. litų, o jų dalis – 0,5 proc., ir liepos 1 dieną sudarė 27 proc. paskolų portfelio.
„Šiuo metu geriau imti paskolą litais. Viena vertus, kadangi rinkoje yra eurų perteklius, bankai geresnes maržas siūlo paskoloms litais. Kita vertus, imant paskolą eurais, ją grąžinti vis tiek reikia litais. Prisideda konvertavimo išlaidos. Tai dar vienas argumentas lito naudai“, – komentavo investuotojus ir nepriklausomus finansų analitikus vienijančio klubo „Pinigų srautas“ viceprezidentas Audrius Dzikevičius.
