Nerimas – natūrali reakcija į stresą. Jis padeda susitelkti ir reaguoti į pavojų. Kai kuriose situacijose nerimas gali būti naudingas, nes padeda išlikti budriems ir veikti efektyviau. Tačiau kai nerimas tampa nuolatinis, intensyvus ir ima trukdyti kasdieniam gyvenimui, tai gali rodyti nerimo sutrikimą. Tokiu atveju žmogus dažnai jaučiasi nuolat įsitempęs, sunkiai atsipalaiduoja ir net tada, kai nėra akivaizdžios grėsmės, negali grįžti į įprastą savijautą. Ieškant pagalbos svarbu suprasti skirtumą tarp normalaus nerimo ir sutrikimo.
Kada nerimas tampa sutrikimu?
Nerimo sutrikimo simptomai skiriasi nuo paprastos įtampos tuo, kad jie yra nuolatiniai – tęsiasi ilgiau nei šešias savaites, dažnai nėra susiję su konkrečia situacija ir pradeda riboti kasdienę veiklą. Kitaip tariant, nerimas nebėra susijęs su pavienėmis įtemptomis akimirkomis – jis virsta nuolatiniu fonu kasdienybėje.
Fiziniai (kūno) požymiai:
-
padažnėjęs širdies plakimas;
-
dusulys ar „trūksta oro“ jausmas;
-
prakaitavimas;
-
drebulys;
-
raumenų įtampa;
-
galvos svaigimas;
-
skrandžio ar virškinimo sutrikimai.
Emociniai ir mąstymo požymiai:
-
nuolatinis nerimas ar įtampa;
-
sunku nustoti galvoti apie blogiausius scenarijus;
-
perdėtas rūpinimasis net dėl smulkmenų;
-
dirglumas;
-
sunku susikaupti.
Elgesio požymiai:
-
vengimas situacijų, kurios kelia nerimą;
-
nuolatinis „tikrinimas“ ar kontrolės siekimas;
-
sunku atsipalaiduoti;
-
miego sutrikimai.
Žmogui gali būti sunku susikaupti, pailsėti ar atsiriboti nuo varginančių minčių. Generalizuotas nerimo sutrikimas – viena dažniausiai pasitaikančių formų – pasireiškia lėtiniu nerimu, kurį sunku kontroliuoti, net kai objektyvios grėsmės nėra. Kita dažna forma – panikos sutrikimas (dar vadinamas paroksizminiu ar epizodiniu nerimo sutrikimu). Jis pasireiškia staigiais, intensyviais panikos priepuoliais, kurių metu gali stipriai plakti širdis, trūkti oro ar apimti baimė prarasti kontrolę.
Prie nerimo sutrikimų priskiriamas ir obsesinis kompulsinis sutrikimas (OKS) – būklė, kai žmogų kamuoja įkyrios, nepageidaujamos mintys ir pasikartojantys veiksmai, kuriais bandoma sumažinti nerimą. Būtent šie požymiai dažnai ir padeda atskirti įprastą nerimą nuo būklės, kuriai jau reikalinga specialisto pagalba.
Ar nerimo sutrikimas išgydomas?
Nerimo sutrikimas sėkmingai gydomas. Daugeliui žmonių vien ši žinia tampa svarbiu palengvėjimu, nes ilgą laiką gali atrodyti, kad tokia savijauta yra neišvengiama arba su ja teks susitaikyti. Gydymo metodai apima medicinos psichologo konsultaciją, psichoterapiją, medikamentinį gydymą arba abiejų derinį.
Psichoterapija – ypač kognityvinė elgesio terapija – padeda atpažinti ir keisti mąstymo modelius, kurie išlaiko nerimą. Medikamentai gali sumažinti simptomų intensyvumą ir leisti sėkmingiau dirbti psichoterapijoje. Su tinkama pagalba būklė dažniausiai gerėja, o daugelis žmonių grįžta į įprastą gyvenimo ritmą. Svarbiausia – neuždelsti ir kreiptis tada, kai simptomai pradeda daryti realią įtaką kasdieniam gyvenimui.
Ką vertina psichiatras konsultacijos metu?
Gydytojas psichiatras konsultacijos metu teiraujasi informacijos apie simptomus, jų trukmę, intensyvumą ir poveikį kasdieniam gyvenimui. Vertinama bendra psichikos sveikatos būklė, miego kokybė, santykiai, darbingumas. Taip pat svarbu suprasti, kaip ilgai žmogus jaučia šiuos simptomus, kokiose situacijose jie sustiprėja ir kiek trukdo kasdienėms veikloms. Gydytojas psichiatras gali skirti medikamentinį gydymą ir, prireikus, nukreipti medicinos pischologo konsultacijoms arba psichoterapijos seansams.
Jei nerimas trukdo miegoti, dirbti ar bendrauti, tai ženklas, kad verta pasikonsultuoti su psichikos sveikatos klinikoje dirbančiu specialistu gydytoju. Tokiais atvejais gydytojo psichiatro konsultacija „Meliva” klinikose gali padėti tiksliau įvertinti savijautą ir suteikti tinkamiausią pagalbą.
