Per pirmąjį šių metų ketvirtį beveik 1,1 tūkst. karinio pasirengimo iki šiol neturėjusių asmenų pateikė prašymus pradėti karinę tarnybą.
Daugiau nei 43 proc. jų pasirinko savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, per 33 proc. pateikė prašymus savo noru atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą po šaukiamųjų asmenų sąrašo paskelbimo, o dar beveik 24 proc. nusprendė baigti bazinį komendantinių karių kursą, pranešė kariuomenė.
Pasak jos, jaunuoliams siūlomos skirtingos tarnybos formos leidžia pasirinkti tinkamiausią pagal gyvenimo etapą ir asmeninius poreikius, sudarant galimybes derinti civilinį gyvenimą su kariniu pasirengimu.
Pasak jos, prieš daugiau nei metus pradėti komendantinių karių mokymai orientuoti į vidaus saugumo užtikrinimą ir pagalbą civilinėms institucijoms. Bazinis pasirengimo kursas trunka 12 dienų, vėliau kariai kviečiami į kelių dienų tęstinius mokymus, skirtus įgūdžiams stiprinti, kurie dažniausiai vyksta savaitgaliais.
Savanoriška nenuolatinė karo tarnyba apima 3 savaičių bazinį kursą ir reguliarias pratybas, trunkančias apie 20–50 parų per metus. Jų metu lavinami praktiniai įgūdžiai – šaudymas, taktika, ryšiai, orientavimasis bei veikimas įvairiose situacijose.
Privalomoji pradinė karo tarnyba trunka 9 mėnesius, o reikiamą specialybę turintiems asmenims– 3 mėnesius. Tarnybos metu ugdomas fizinis pasirengimas, mokomasi ginklų valdymo, taktikos, dalyvaujama lauko pratybose.
Tarnybą Lietuvos kariuomenėje taip pat galima pradėti pasirinkus studijas Lietuvos karo akademijoje arba dalyvaujant Jaunesniųjų karininkų mokymuose.
Kariuomenė pažymi, kad už kiekvieną mokymų dieną mokamas atlygis bei kompensuojamos kitos su tarnyba susijusios išlaidos.
