Virusas, iki šiol laikytas pavojingu tik krevetėms ir žuvims, pirmą kartą aptiktas žmonėms.
Jis siejamas su sunkiu lėtiniu akių uždegimu, galinčiu baigtis net aklumu.
Kinijos mokslininkai nustatė, kad paslaptingai daugėjančių akių ligų priežastis gali būti vadinamasis paslėpto mirtingumo nodavirusas, gerai žinomas akvakultūros sektoriuje.
„Paslėpto mirtingumo nodavirusas“ (angl. Hidden Mortality Nodavirus arba labiau žinomas kaip Redspotted Grouper Nervous Necrosis Virus – RGNNV, priklausantis Betanodavirus genčiai) yra itin pavojingas virusas, sukeliantis nervinę nekrozę žuvims.
Kas yra paslėpto mirtingumo nodavirusas?
Paslėpto mirtingumo nodavirusas pirmą kartą aprašytas 2014 metais.
Ilgą laiką jis buvo laikomas išskirtinai akvakultūros problema, nes masiškai naikino baltakojes krevetes.
Jo pavadinimas nėra atsitiktinis – užsikrėtusios krevetės žūsta pamažu, grimzta į dugną, o ūkininkai nuostolius pastebi tik tada, kai jie jau būna dideli.
Per pastarąjį dešimtmetį virusas padarė reikšmingą ekonominę žalą Kinijos ir Pietryčių Azijos krevečių ūkiams.
Jo „šeimininkų“ ratas plėtėsi: nuo krevečių iki krabų, žuvų, moliuskų ir jūros agurkų. Tačiau iki šiol niekas nemanė, kad jis gali užkrėsti žmones.
Neįprasta akių liga Kinijoje
Nuo maždaug 2019 metų Kinijos gydytojai pradėjo fiksuoti augantį neįprastos akių ligos atvejų skaičių – tai nuolatinis virusinis priekinis uveitas, lydimas itin padidėjusio akispūdžio.
Ši būklė primena glaukomą, tačiau turi ryškų uždegiminį ir virusinį komponentą.
Įprastai tokius uždegimus sukelia herpeso, vėjaraupių ar citomegalo virusai, tačiau šiems pacientams visi tyrimai buvo neigiami.
Tiriant akių audinius, aptiktos iki tol nežinomos viruso dalelės, savo forma ir dydžiu labai panašios į paslėpto mirtingumo nodavirusą.
Liga pasirodė esanti itin atkakli: apie 83 proc. pacientų patyrė pasikartojančius epizodus, o pusei jų akispūdis viršijo kritinę ribą.
Tokie pakartotiniai paūmėjimai gali negrįžtamai pažeisti regos nervą ir smarkiai pabloginti regėjimą.
Moksliniai įrodymai
Tyrime dalyvavo 70 pacientų, kuriems diagnozuota nuolatinė akių hipertenzija. Mokslininkai pateikė kelis svarbius įrodymus:
- akių audiniuose aptiktos ~25 nm dydžio viruso dalelės (kontrolinėje grupėje jų nebuvo);
- specialūs antikūnai patvirtino būtent šio nodaviruso buvimą;
- genetinė analizė parodė net 98,96 proc. sutapimą su virusu, randamu jūrų gyvūnuose;
- visi pacientai turėjo antikūnų prieš šį virusą.
Eksperimentai su gyvūnais taip pat patvirtino ryšį – užkrėstos pelės patyrė panašius akių pažeidimus.
Be to, virusas laboratorijoje gebėjo užkrėsti žmogaus ragenos ląsteles.
Kaip užsikrečiama?
Didžioji dalis pacientų (apie 71 proc.) turėjo kontaktą su žaliais jūros produktais:
- pjaustė žalią žuvį ar krevetes be pirštinių;
- arba vartojo neapdorotas jūros gėrybes.
Tai rodo, kad pagrindiniai užsikrėtimo keliai yra tiesioginis kontaktas su žalia mėsa ir jos vartojimas be terminio apdorojimo.
Kuo dažnesnis kontaktas, tuo didesnė rizika.
Ar tai aktualu tik Kinijoje?
Nors nustatyta atvejų kol kas nėra daug, virusas aptiktas net 49 rūšių jūrų gyvūnuose visame pasaulyje – Azijoje, Europoje, Afrikoje, Amerikoje ir net Antarktidoje.
Jis rastas ir įprastuose turguose parduodamuose produktuose.
Vis dėlto mokslininkai ragina nepanikuoti – ryšys dar tiriamas, o epideminio plitimo požymių kol kas nėra.
Ką verta žinoti?
Šis atradimas keičia požiūrį į zoonozines ligas – iki šiol manyta, kad didžiausią pavojų kelia sausumos gyvūnai. Dabar aiškėja, kad ir jūrų ekosistemos gali būti naujų infekcijų šaltinis.
Praktinės rekomendacijos paprastos:
- tvarkant žalias jūros gėrybes naudoti pirštines;
- atsargiai vertinti žalių jūros produktų vartojimą.
Tolesni tyrimai parodys, kiek ši problema iš tiesų paplitusi ir ar reikės keisti maisto saugos reikalavimus.
