Už ekspertų rekomendacijas ministerijos pasiruošusius mokėti šimtus tūkstančių litų, tačiau pažadais jas įgyvendinti nesimėto.
Viešosios politikos ekspertams artėja aukso amžius. Lietuva, pradėjusi dėlioti ES struktūrinės paramos prioritetus naujam finansavimo laikotarpiui, žada atsižvelgti ir į nepigiai kainuojančias ekspertų nuomones. Tačiau patirtis rodo, kad šimtus tūkstančių litų kainavusios rekomendacijos gali keliauti ir į šiukšlių dėžę. O kai kurios rekomendacijos bus parengtos tik tada, kai Lietuva jau bus pradėjusi derybas su Europos Komisija.
Komisija 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos klausimams spręsti posėdžiauja nuo praėjusių metų rudens. Tačiau tai ne pirmas bandymas pažvelgti į naujo finansinio etapo perspektyvą: dar 2009 m. pradžioje įvertinti Lietuvos plėtros prioritetai 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo laikotarpiu. Vertinimą užsakė Finansų ministerija.
Vertinimą atliko UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ bei VšĮ „EStep“. Tam buvo skirta 283 tūkstančiai litų, iš jų daugiau kaip 240 tūkstančių litų – iš ES struktūrinių fondų.
Užsakydama darbus Finansų ministerija teigė, jog „šiuo projektu siekiama įvertinti Lietuvos ūkio plėtros tendencijas, atlikto vertinimo rezultatus paviešinant, o taip pat pateikti pasiūlymus dėl Lietuvos plėtros prioritetų po 2013 metų“. Tačiau prioritetus gvildenanti komisija šiandien atliktu vertinimu nesiremia.
„Rengiant atskirų sektorių prioritetus po 2013 m. iš esmės nebuvo remtasi 2009 m. nepriklausomų ekspertų parengta ataskaita, nes dabar ekonominė situacija yra iš esmės pasikeitusi. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad ši ataskaita nėra dokumentas, tai yra nepriklausomų ekspertų pareikšta nuomonė“, – rašoma Finansų ministerijos pateiktame atsakyme IQ.lt.
Vertins kaip „svarią nuomonę“
„Pareikštų nuomonių“ netrukus padaugės dar labiau. Nors įvardinti naujo finansinės paramos laikotarpio prioritetus turi komisija, kai kurios ministerijos savo ruožtu dar užsakė atlikti prioritetų vertinimą jų kuruojamose srityse.
Jau paskelbtų konkursų vertinimo studijoms atlikti vertė svyruoja nuo 200 iki 300 tūkstančių litų. Pavyzdžiui, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) ėmėsi įgyvendinti projektą „Lietuvos informacinės visuomenės plėtros tendencijų ir prioritetų 2014–2020 metais vertinimas“. Jam skirta 300 tūkstančių litų. IVPK direktoriaus pavaduotoja Ieva Žilionienė informavo, kad konkurso laimėtojas ką tik išrinktas, tačiau su juo dar nepasirašyta sutartis.
200 tūkstančių litų vertės tyrimą sveikatos sektoriaus prioritetams įvertinti užsakė Sveikatos apsaugos ministerija. Dar brangesnis Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) planuojamas įgyvendinti projektas: ekspertams už išskiriamus švietimo ir mokslo srities prioritetus ketinama sumokėti 250 tūkstančių litų. Didžioji dalis šių lėšų skiriama iš ES struktūrinių fondų.
Komisijai pirmininkaujantis finansų viceministras Rolandas Kriščiūnas teigė, jog ministerijų užsakymu atliktas galimybių studijas komisija traktuos kaip „svarią nuomonę“.
„Su tomis galimybių studijomis apskritai keista situacija. Jei paimsi ekspertų rekomendacijas ir visas panaudosi, kils klausimų, kam reikia mūsų komisijos. Jei bandai atsižvelgti tik į kai kurias rekomendacijas – priekaištaujama, kam apskritai jas užsakėme. Tačiau net jei ir ne visos rekomendacijos bus panaudotos, aš matau pranašumų. Kažkas iš šalies juk bus pažiūrėjęs į situaciją, pateikęs savo požiūrį“, – tvirtino R. Kriščiūnas.
Pasak jo, naujus prioritetus dėliojanti komisija kol kas daugiausia atsižvelgia į valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2030“ bei strategiją „Europa 2020“. Tai yra, Lietuvos išskirti paramos prioritetai neturi prieštarauti šioms strategijoms.
Dėl vėlavimų nesuka galvos
Nors komisija rugsėjo–spalio mėnesiais žada rinktis į jau paskutinius posėdžius prioritetams aptarti, kai kurios institucijos dar tik laukia, kas įvertins jų sričių prioritetus. Pavyzdžiui, ŠMM artimiausiu metu dar tik ruošiasi skelbti konkursą galimybių studijai atlikti. Įgyvendinti projektą numatoma iki 2013 m. balandžio.
Tačiau tuo metu Lietuva jau seniai turėtų būti pristačiusi prioritetus Europos Komisijai ir pradėjusi derybas dėl finansinės paramos. O suformuluoti preliminarius prioritetus komisija yra įsipareigojusi iki 2012 m. sausio. Taigi ŠMM ekspertų siūlomi prioritetai paaiškės jau po to, kai juos išskirs Komisija. Tačiau finansų viceministras R. Kriščiūnas čia problemos nemato.
„Vis tiek parengę preliminarius prioritetus juos pristatysime Vyriausybei, detalizuosime. Todėl, jei ekspertų pateiktos rekomendacijos prieštaraus parengtoms komisijos išvadoms, bus galima pataisyti. Laiko dar turime“, – teigė R. Kriščiūnas.
Pavojaus pavėluoti ir vertinimo studijai skirtus pinigus išmesti į balą nemato ir ŠMM. Ministerijos Komunikacijos skyrius IQ.lt tikino, jog, nepaisant dar nepradėto vertinimo, jo rezultatais pasinaudoti bus spėta. Esą komisijai bus teikiamos tarpinės vertinimo ataskaitos, kurios padės nustatyti tinkamiausias finansavimo sritis švietimo ir mokslo sektoriuje.
Pristatyti Europos Komisijai Lietuvos prioritetus ir pradėti derybas dėl finansavimo tikimasi 2013 m. pradžioje. Kaip informavo R. Kriščiūnas, prieš tai Lietuvos parengtą prioritetų sąrašą taip pat turės įvertinti samdyti ekspertai.
