Pristačius „Lietuvos genomo“ projektą, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, kad šis tyrimas atveria duris į personalizuotos medicinos ateitį.
„Šis projektas suteikia unikalias galimybes pasitarnauti personalizuotos medicinos ateičiai, personalizuotos prevencijos ateičiai. Iš tiesų, mūsų mokslo pasiekimai ir turi tapti kasdienio gyvenimo standartu“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo sveikatos apsaugos ministrė.
„Labai svarbu, kad šiame projekte sukaupti duomenys tampa ir pirminio, ir antrinio panaudojimo – mes juos galėsime naudoti ne tik pacientų gydymui, bet ir mokslui ir klinikiniams tyrimams, t.y. ateities pacientų gydymui“, – akcentavo M. Jakubauskienė.
Tyrimo rezultatai gauti per trejus metus
Pasak tyrimo organizatorių, gauti duomenys leistų nuodugniau išanalizuoti ne tik medicinos praktikoje dažnai pasitaikančias ligas (onkologines, širdies ir kraujagyslių), bet ir identifikuoti naujas jų rūšis.
„Tai nėra projektas, kuris apsiriboja moksliniais tyrimais ar pavieniais atvejais. Labai svarbu, kad jau šiandien tai yra realią naudą kiekvienam pacientui atnešantis projektas, kuris leidžia mums diagnozuoti žymiai greičiau, žymiai patikimiau įvairias ligas. Kai kurių yra diagnozuojama iš viso po vieną, po du atvejus Lietuvoje“, – kalbėjo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų generalinis direktorius Tomas Jovaiša.
„Šitas projektas prasidėjo 2020 m. – pati jo užuomazga, o įgyvendintas, galima sakyti, per rekordiškai trumpą laiką – per trejetą metų įvyko tai, ką jūs matėte“, – pabrėžė T. Jovaiša.
Pagrindinės tiriamų ligų rūšys
Tarp daugiau nei 1,5 tūkst. genomo pavyzdžių – pagrindinės tiriamų ligų rūšys apima širdies ir kraujagyslių, nevaisingumo, psichosomatinių susirgimų bei nefrologijos ligas.
„Pirmieji duomenys yra būtent vyrų nevaisingumo problemos tyrimai, kai kitais būdais nepavyksta nustatyti, dėl ko vyrai negali turėti vaikų. Tai būtent nuskaitant genomą, bandoma pasakyti – galbūt, mes rasime tam tikrus genų pakitimus, kurių neįmanoma nustatyti jokiais kitais būdais“, – žurnalistams pasakojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius.
Vėžinių susirgimų analizė
Pasak Nacionalinio vėžio centro direktoriaus Valdo Pečeliūno, išsami genomo analizė leistų efektyviau ir tiksliau ištirti vėžinius susirgimus bei galimas jų priežastis.
„Identifikavimas konkrečių mutacijų leidžia mums pereiti nuo to vadinamo klasikinio modelio, kai vienas gydymas tinka visiems. Bet realiai daliai žmonių tas gydymas suveiks, daliai – nesuveiks. Ir čia jau prasideda tada analizė tų priežasčių, o genomo tyrimai duoda daugiausiai atsakymų, nes tas pats vėžys, tas pats pavadinimas, bet skirtingos mutacijos ir atitinkamai skirtingas gydymas“, – akcentavo Nacionalinio vėžio centro direktorius V. Pečeliūnas.
Ištirta virš 1,5 tūkst. Lietuvos gyventojų viso genomo sekoskaitos tyrimų.
„Lietuvos genomo“ projektas – tai Vilniaus universiteto ligoninės, Santaros klinikų, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės, Kauno klinikų ir Nacionalinio vėžio instituto iniciatyva, kurios metu atlikta 1 570 Lietuvos gyventojų viso genomo sekoskaitos tyrimų.
Genomas – tai kiekvieno žmogaus genetinė „instrukcija“, lemianti, kaip veikia mūsų kūnas ir kodėl esame linkę į tam tikras ligas. Tyrimo iniciatorių teigimu, anksčiau visą šią instrukciją išskaityti buvo sudėtinga ir brangu, todėl „Lietuvos genomo projektas“ – gali tapti nacionaliniu žingsniu link personalizuotos medicinos bei sveikesnės ateities.
Anot projekto autorių, viso genomo nuskaitymo tyrimas svarbus, nes: padeda anksti diagnozuoti retas, genetinės kilmės ligas, kai klinikiniai simptomai yra neaiškūs, įvertinti riziką susirgti širdies, kraujagyslių ir onkologinėmis ligomis.
Be to, medikai pažymi, kad genomo tyrimo rezultatai reikšmingai prisideda tiriant galimas šių ligų priežastis bei ieškant efektyviausių gydymo būdų.
