Jau ketvirtą mėnesį be vandens besiverčianti Genėtinių kaimo Vadoklių seniūnijoje gyventoja jaučiasi tarsi atsidūrusi akmens amžiuje.
Atšiaurią žiemą dėl užšalusių vamzdžių likusi be civilizacijos patogumų, net ir atšilus orams iš čiaupo vanduo taip ir nepradėjo tekėti. Rajonui vandenį tiekianti įmonė „Velžio komunalinis ūkis“ pataria dar palaukti, kol trasos atšils.
Užšalo keliems mėnesiams
Genėtinių kaimo, esančio vos už kelių kilometrų nuo Raguvos, bet jau Vadoklių seniūnijoje, gyventojos Nijolės S. namuose vanduo dingo dar sausį.
„Gyvename kaip akmens amžiuje. Niekada netikėjau, kad senatvėje reikės galvoti, kaip nusiprausti arba kaip išplauti indus“, – piktinasi senjorė, neturinti net šulinio.
Vanduo iš čiaupo nustojo tekėti Nijolei plaunant indus.
Iš pradžių pamanė, kad įvyko kažkoks gedimas. Iš karto skambinusi vandens tiekėjui – „Velžio komunaliniam ūkiui“.
Paaiškėjo, kad problema – atšiauri šių metų žiema: vamzdynus užšaldė speigas.
Vanduo dingo ne tik Nijolės namuose, bet ir visiems, kas Genėtiniuose naudojasi centralizuotai tiekiamu vandeniu.
Tokių nelaimėlių, jos skaičiavimu, iki dešimties. Tiesa, prieš maždaug porą savaičių daliai kaimo vanduo atsirado, bet dar keli jo dar neturi.
Atgabento vandens įsipilti nepajėgia
Vandeniui vis neatsirandant, Nijolė vėl skambino Velžio komunalininkams. Galiausiai ir pati sulaukė jų skambučio – pažadėjo atvežti vandens.
„Nebuvau sužavėta tokia perspektyva, bet pasakė, kad tam kartui. Kalbėjo labai maloniai, tarsi jie patys matytų, kad vanduo greitai atsiras, ir tarsi aš turėčiau tikėti“, – pasakoja Nijolė.
Tąkart jai į namus atgabenta apie 40 litrų vadinamojo techninio vandens ir apie 20 litrų geriamojo. Žadėta prireikus atvežti ir daugiau.
Tokia vandentiekininkų pasiūlyta išeitis Nijolę mažai guodžia. Pasak senjorės, jai nereikia, kad vanduo stovėtų talpyklose, tuo labiau jog įsipilti pati iš tokios didelės taros neturi jėgų.
O ir skalbimo mašina negali naudotis, nei patogiai indų išsiplauti.
Klausimai jau nusibodo
Nijolė skaičiuoja, kad „Velžio komunalinio ūkio“ atstovai pas ją lankėsi gal šešis kartus.
„Vienintelį kartą mačiau, kaip atvažiavę su traktoriuku kažką darė, o šiaip tik paklausia, ar turiu vandens. Pastarąjį kartą pati paklausiau, ko atvažiavo. Ar tik paklausti? Sakau: man atsibodo. Iš vakaro kalbėjau telefonu ir sakiau, kad vandens nėra, o ryte atvažiuoja to paties klausti“, – stebisi ji.
Pasak genėtiniškės, nebūtų taip pikta, jei bent matytųsi, kad kažkas būtų daroma, o ne vien klausinėjama.
„Jie su manimi kalba iš tiesų labai maloniai, bet koks skirtumas, kaip jie kalba, jei tik siūlo atvežti vandens“, – piktinasi Nijolė.
Pasak jos, vamzdynai kaime užšąla ne pirmą kartą, tačiau ne tokiam ilgam laikui. Paprastai vandens ji neturėdavo savaitę ar dvi. Dėl tiek kaimo žmonės ir nesiskųsdavo.
„Velžio komunalinis ūkis“ aiškina, kad vamzdynai negiliai, sovietiniai. Tai spręskite kažkaip, bent apšiltinkite tuos vamzdynus“, – pasiteisinimais stebisi Genėtinių gyventoja.
Kūrenimas neišgelbėjo
Vandens tiekėjai, pasakoja Nijolė, pasiūlė jai nemokamą bilietą į pirtį. Bėda ta, kad iš Genėtinių nevažiuoja joks autobusas, tad neaišku, kaip ją reikėtų pasiekti.
Nijolė tvirtina, kad šią itin šaltą žiemą jos teritorijoje esančius vamzdžius labai saugojusi. Pasak jos, įvadas ateina iš lauko virtuvės, tad ją nuolat kūreno, be to, papildomai per šalčius visą laiką buvo įjungtas elektrinis šildytuvas. Nijolės teigimu, vien už elektrą sumokėjusi per 200 eurų, tai yra, kone pusę savo pensijos.
„Kaip gali būti nepikta, kai pusę pensijos atiduodi, kad išsaugotum vamzdžius neužšalusius, o išėjo šitokia nesąmonė“, – kalba genėtiniškė.
Pataria toliau laukti
„Velžio komunalinis ūkis“, anot jo direktoriaus Vaido Virbalo, Genėtiniuose teturi devynis vartotojus. Pasak jo, šiuo metu vandens vis dar neturi trys namai.
„Tokios žiemos neturėjome jau dešimt metų, o trasos paklotos negiliai. Užšalo įvadai, užšalo trasos. Palaikome ryšį su gyventojais. Kam reikia vandens, kreipiasi į mus, nes privalome pristatyti geriamojo vandens ir jį vežame. Seniūnija irgi padeda“, – aiškino V. Virbalas.
Direktorius neturi paguodžiamų žinių be vandens likusiems kaimo žmonėms: teks laukti, kol atšils.
Trasos Genėtiniuose paklotos dar sovietmečiu. „Velžio komunalinis ūkis“ tinklus šiame kaime eksploatuoja nuo 2020-ųjų, kai perėmė iš Jotainių žemės ūkio bendrovės.
„Jokios dokumentacijos neturime, kur yra vamzdynai, neaišku“, – teigia V. Virbalas.
Pasak direktoriaus, net ir turint dokumentus, būna bėdų.
Anot jo, kitoje rajono gyvenvietėje 200 metrų vandentiekio magistralėje išplovė ledus, bet vis tiek vanduo žmonių nepasiekė – buvo užšalę ir įvadai. O įrangos išplauti įvadams neturi.
Pasak V. Virbalo, šią šaltą žiemą bėdų būta visame rajone. Dar prieš porą savaičių ir Krekenavoje vandens neturėjo penki abonentai. Šiuo metu problema likusi tik Genėtiniuose.
Greitų investicijų nežada
Vadoklių seniūnė Milda Tamokaitienė sako žinanti apie Genėtinių gyventojų bėdas dėl vandens.
„Kaime nedaug gyventojų. Trasos labai senos, dar kolūkio laikų. Nemanau, kad kažkas naujus įrengimus darytų“, – sako ji.
Seniūnės teigimu, rajone dar daug didelių gyvenviečių, apskritai neturinčių vandentiekio ir nuotekų.
„Galimybių mažesniems kaimeliams sulaukti investicijų kaip ir nėra. Praeis nemažai laiko, kol kažkas įvyks“, – svarsto M. Tamokaitienė.
Panevėžio rajono savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjo Rimo Samkaus teigimu, Genėtiniuose reikėtų perkloti vandentiekį, bet rajone tebėra gyvenviečių, kuriose iš viso jokio vandentiekio nėra, todėl prioritetas bus skiriamas joms.
